Ekonomika 5


Laisvoji gerybe. Laisvoji gėrybė tai. Ekonomizacija. Laisvoji gerybe apibrezimas. Ekonomizacijos samprata. Teigiami ir neigiami isoriniai efektai ekonomikoje. Laisvoji gerybe ekonomika. Laisvosios ir ekonomines gerybes. Kas yra laisvoji gerybe. Isorinis efektas ekonomika.

Ekonomikos konspektas. E mokslas: dalykas, metodas, istorija. Mišrios e samprata. Įvadas į makroekonomiką. Nacionalinio produkto ir nacionalinių pajamų matavimas. Vartojimas ir investicijos. Visuminė paklausa ir pasiūla bei multiplikatoriaus modelis. Multiplikatorius. Fiskalinė politika ir tarpt. Prekyba. Visuminė paklausa ir verslo ciklai. Pinigai ir bankai. Centrinis bankas ir monetarinė politika. Nedarbas ir užimtumo politika. Infliacija ir nedarbas. Monetarinė politika ir jos įtaka e-ai. Fiskalinė politika. Tarptautinė prekyba. Tarptautinė (valiutų) sistema. Ekonominis augimas ir jo teorijos. Globalizacijos proceso vertinimas.


Žmogus bet kokioje veikloje vadovaujasi teorija – tam tikru bendru suvokimu, filosofija. Teorija – tai geriausias, e-iausias žinių organizavimo būdas. Teorijos gali būti įvairios: paremtos sveika nuovoka, buitine sąmone, kasdienine išmintimi arba mokslinės.

Moksle kuo griežčiau turi būti apirėžiamos sąvokos, kad nebūtų skirtingo suvokimo. Absoliučios tiesos moksle nėra, kaip nėra ir grynojo mokslo, o žinojimas moksle orientuotas į fundamentalių, esminių dalykų žinojimą. Taigi nėra pagrindo teigti, jog mokslas visada teisingas, o sveika nuovoka visada klysta.

E nėra fiziškai atskira visuomeninio gyvenimo dalis. E-iką reikėtų laikyti kaip vieną iš visuomeninio gyvenimo aspektų, kurį mes išskiriame abstrakcijos metodu (tai metodas, kai žmogus vienus dalykus išskiria, o nuo kitų atsiriboja.

E-ikoje yra fundamentalios sąvokos: turtas bei išteklių ribotumas. Turtas – tai viskas, kas teikia naudą ir kas yra įgyjama naudojant ribotus išteklius. Tai daiktinės vertybės, privačios gėrybės. Čia reiktų pažymėti, jog, pvz. , oras miške – laisvoji gėrybė, tačiau oras didmiestyje iš automato – ekonominė gėrybė, kadangi ji susijusi su išteklių panaudojimu. Ekonominės gėrybės būna privačios (teikia individualią naudą atskiram vartotojui) bei visuomeninės, arba viešosios (dažniausiai nedaiktinės, turi informacinį, institucinį pobūdį). Šios gėrybės pasižymi tuo, kad jos teikia išsklaidytą naudą, o jų vartojimas nėra konkurencinis. Išteklius sudaro žmogaus fiziniai, protiniai gebėjimai. Jie yra riboti. Taip pat kaip ir informacija bei laikas. Taigi kiekvienas individas sprendžia ekonomizacijos užduotį – kaip gauti kuo daugiau naudos, sunaudojant kuo mažiau ribotų išteklių.

Paminėtinas yra ir išorinis efektas – sąvoka, atspindinti reiškinius, kurie atsiranda kaip nenumatyti, šalutiniai žmogaus veiklos rezultatai. Jie gali būti teigiami ir neigiami.

E yra susijusi su viso turto judėjimu, o tai e turi nagrinėti ekonomizacijos principu. Kadangi turtą sudaro ne tik privačiosios, bet ir viešosios gėrybės, e-os mokslas darytų klaidą, jei neatsižvelgtų į bent vieną iš jų. Svarbu pažymėti, jog valstybės valdymas taip pat paklūsta ekonomizacijos procesui.

E-os mokslas yra daugiašalis, jis sudaro sistemą. Išskiriamos teorinės ir konkrečios e-ės disciplinos. Pirmosioms priklauso politinė ekonomija bei ekonomiksas, kurie skiriasi tuo, jog politinė ekonomija nagrinėja ne tik ekonomizacijos problemą, bet ir tokius klausimus kaip visuomenės turto struktūros raida.

Ekonomika 5. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomika-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:24