Ekonomikos augimas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Ekonomikos augimas. Ekonominis augimas, jo tikslai, tempai, klasifikacija. Ekonomikos augimo stadijos. Ekonominio augimo veiksniai. Ekonomikos augimo veiksnių plėtra. Ekonominių ciklų tipai ir fazės. Ekonominės krizės, jų politika. Fiskalinė politika. Monetarinė politika. Lietuvos ekonominis aktyvumas 2003 – 2005 metais. Išvados. Literatūra. Lietuvos ekonominės politikos tikslas yra stabili makroekonominė aplinka: žemas nedarbo lygis, stabilios kainos, spartus ekonomikos augimas. Makroekonominė politika faktiškai susideda iš fiskalinės ir monetarinės politikos. Ribotą ir vis mažėjantį vaidmenį vaidina kainų ir darbo užmokesčio reguliavimo politika.


Pastovus ekonomikos aktyvumas turėtų būti kiekvienos vyriausybės pagrindinis tikslas, todėl šiame darbe apžvelgsiu, kas daro įtaką ekonomikos augimui, nuosmukiui, krizėms ir kokios priemonės padeda tai sureguliuoti. Šio darbo problema ir yra rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Pirmame šio darbo skyriuje analizuosiu, kas tai yra ekonomikos augimas, kokie yra jo tempai, ekonomikos augimo veiksniai, šių veiksnių plėtra.

Antrame skyriuje apžvelgsiu, kokie yra ekonominių ciklų tipai ir fazės, taip pat ekonominėms stadijoms būdingas charakteristikas.

Trečiame šio darbo skyriuje analizuosiu ekonominių krizių antikrizinę politiką ir jos sudedamąsias dalis.

Ketvirtame skyriuje apžvelgsiu Lietuvos pagrindinius ekonominius rodiklius 2003 – 2005 metais.

4. Optimalaus augimo tempai turi remtis susidariusia šalyje makroekonomine pusiausvyra ir tuo pačiu turi būti tos pusiausvyros užtikrinimo priemonė.

Ekonominio augimo klasifikaciją galime sudaryti pagal įvairius kriterijus. Jų svarbiausi yra:

Ekstensyvų ekonomikos kitimą, kuomet augimas vyksta panaudojus daugiau gamybos veiksnių. Galima eiti intensyviu keliu, kuomet naudojami žymiai tobulesni gamybos veiksniai ir pažangesnės technologijos. Šio augimo tempo rezultatas yra didesnis pagamintų produktų kiekis ir geresnė kokybė.

Ekonominio augimo veiksniai labiausiai veikia šalies ūkį, tuo darydami skirtingą ir kartais prieštaringą poveikį. Į tai atsižvelgus veiksniai grupuojami į:

Kiekvienas ekonominio augimo veiksnys veikiamas visų kitų augimo reiškinių ir bendros socialinės ekonomikos raidos, todėl nuolatos ir pats keičiasi. Be to kiekvienas veiksnys padidina nacionalinį produktą skirtingu laipsniu. Ekonominė pusiausvyra kaip kategorija yra ir gali būti traktuojama kaip santykinė, kadangi ją kaip po tokią pasiekti ir įtvirtinti yra problematiška. Pusiausvyra, tai situacija, kuomet visos jėgos ekonomikoje susibalansuoja. Apie tai sprendžiame iš pirkėjų ir gamintojų elgsenos. Jie neturi akstino keisti savo elgseną.

1) Kuomet visuotinė paklausa atitinka nacionalinį produktą.

2) Korporacijos arba firmos investicijos atitinka visuomenės subjektų santaupas.

Šie ciklų tipai nustatomi pagal ciklo pasireiškimo sferą. Ekonominio augimo tempų ciklus dar galima toliau charakterizuoti ir išskirti tokias būdingiausias ciklų formas:

2. Ilgųjų bangų – trunka nuo kelių dešimtmečių iki 50 metų.

Lietuvoje biudžeto padėtis 2003 metais buvo kiek geresnė nei kad buvo tikėtasi. Lietuvos ekonomikos augimas išlieka panašus tuo, kad remiasi stipriu vidaus paklausos augimu, net jei ir eksportas atlieka labai svarbų vaidmenį. Ir investicijos, ir vartojimas augo dėl ypatingai palankių sąlygų finansų rinkoje bei dėl teigiamų pokyčiu darbo rinkose.

Skirtingai nei daugelis pasaulio šalių, Lietuva 2003 demonstravo ypatingai spartų ekonomikos augimą. Paskutiniai 2003 Lietuvos ekonominiai duomenys pateisino lūkesčius. 2003 metais Lietuvos ekonominio augimo tempai buvo vieni sparčiausi pasaulyje. Lietuva sugebėjo nustebinti pasaulį įspūdingu bendrojo vidaus produkto augimu – 8,9 %. Tokius augimo tempus daugiausia lėmė didėjanti vidaus paklausa ir išaugusios investicijos. BVP augimo tempais Lietuvą lenkė tik Kinija, kurios bendrasis vidaus produktas šoktelėjo 9,1%. Lietuvos biudžeto fiskalinis deficitas sudarė 1,9% BVP ir buvo mažesnis negu prognozuota.

Bendrasis vidaus produktas. Statistikos departamento duomenimis, bendrasis vidaus produktas per 2003 metus padidėjo 8,9% ir sudarė 55,74 mlrd. Lt. BVP, tenkantis vienam šalies gyventojui, augo dar sparčiau, 9,4%, vienam gyventojui teko 1252 Lt BVP.

Defliacija. 2003 m. vidutinė metinė defliacija, palyginti su 2002 metais, sudarė 1,3% (2002 m., palyginti su 2001 m., buvo užfiksuota 0,3% metinė infliacija). Metinės defliacijos lygį lėmė sumažėjusios ryšių, komunikacijos prekių ir paslaugų kainos (jos atpigo 12,2%), taip pat pigo būsto įrengimo prekės, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Įkainių mažėjimą iš dalies kompensavo alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Kitų prekių grupių ir paslaugų kainų pokyčių įtaka buvo nedidelė.

Ekonomikos augimas. (2011 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-augimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:13