Ekonomikos mokslas


Ekonomikos konspektas. Ekonomikos mokslas: jo dalykas, metodas, istorija. Misšrios ekonomikos samprata. Įvadas į makroekonomiką. Nacionalinio produkto. Vartojimas ir investicijos. Visuminė pasiūla ir paklausa bei multiplikatoriaus modelis. Multiplikatorius, fiskalinė politika ir tarptautinė prekyba. Visuminė pasiūla ir verslo (ekonominiai) ciklai. Pinigai ir bankai. Centrinis bankas ir monetarinė politika. Nedarbas ir uzimtumo politika. Infliacija ir nedarbas. Monetarinė politika, jos poveikis ekonomikai. Fiskalinė politika. Tarptautinė prekyba. Tarptautinė valiutų sistema.


Efektyviausia yra tokia mišri ekonomika, kurioje vyrauja ne komandiniai, o rinkos santykiai.

1. Ekonomikos augimo u˛tikrinimas. 2. Nedarbas. 3. Infliacija. Makroek. teor. egzist. 2 skirtingos mokyklos:

Nacionalinės pajamos - visų ekonominių subj. gaunamos pajamos per tam tikrą laikotarpį. Apima: darbo užmokestį, rentą, palūkanas ir pelną.

J.M.Keinsas- ekonomika gali pasiekti pusiausvyrą tik esant dideliam nedarbui, t.y. dar nepasiekus visiško užimtumo būsenos. Pabrėžė darbo užmokesčio ir kainų mažėjimo nelankstumą. Pagal J.M.Keinsą, pagrindinė depresijos priežastis – visuminės paklausos investicinio komponento sumažėjimas. Norint išspręsti šią problemą, reikia padidinti vyriausybės išlaidas, kurios padidintų visuminę paklausą iki visiško užimtumo lygio. Jis atmetė klasikinį principą „laissez faire“(leiskite veikti).

Tarifiniai barjerai - muitai. Muitų politika siekia apsaugoti nacionalinį gamintoją (žemės ūkį).

Ekonomika nesivysto tolygiai. Rinkos mechanizme yra u˛programuotas cikliškumas. 4 fazės: nuosmukis, krizė (lūžis), pakilimas, viršūnė. Pakilimas – ekonomikos ciklo fazė, kai didėja gamyba ir užimtumo lygis. Laikas nuo laiko ekonominį pakilimą nutraukia nuosmukis. Nuosmukis – gamybos apimties, pajamų, užimtumo ir pardavimų sumažėjimas, besitęsiantis mažiausiai nuo pusės metų iki metų ir apimantis daugelį ekonomikos sektorių. Mažėja gamybos apimtis ir didėja nedarbo lygis, sumažėja pelnas. Infliacijos tempai pradeda mažėti nuosmukio pabaigoje ir pakilimo prad˛ioje. Verslininkai nelinkę investuoti, nes siekia išvengti bankroto. Verslas nelinkęs skolintis iš banko, paklausa kreditui fatališkai kritusi. Kai mažėja paklausa kreditui, mažėja ir palūkanų norma. Darbo atlygis gali laikytis, o įm. savininkas turi atsiskaityti su visais ir išlaikyti personalą. Pasiekus „dugną“ verslas ieško nišų. Senieji atsigauna iš krizės, atsiranda naujieji; nes reikia gaminti jei bent kiek perka. Nuosmukio metu gamybos mastai sumažėja daugiau negu užimtumas, daugiau negu didėja nedarbas. Pagrindinė nedarbo kaina - tai nepagaminta produkcija. A.Okun‘o dėsnis – empirinė priklausomybė, pagal kurią realiojo BNP 2-3% pokytis siejamas su 1% nedarbo lygio pokyčiu priešinga kryptimi. Pasiūlos ekonomika – požiūris, kad pasiūlos veiksniai – kapitalo kiekis ir sugebėjimas dirbti – yra pagrindiniai augimą ribojantys veiksniai. Pagal šį požiūrį, visuminės paklausos nebuvimas nėra pagrindinis augimą ribojantis veiksnys. L. svarbus ekonomikos cikliškumui multiplikatoriaus ir akseleratoriaus principai.

Pinigų prieaugis arba sumažėjimas = pradinis indėlis arba išėmimas/privalomos rezervo normos.

Nedarbas būna: ciklinis, migracinis, struktūrinis. Ciklinį nedarbą sąlygoja ekonomikos svyravimai. Mažiausiai neigiamų pasekmių sukelia migracinis nedarbas, nes jis tęsiasi tol, kol žmogus susirandą darbą. Struktūrinis nedarbas yra sudėtingesnė problema, nes darbingiems gyventojams tenka pakeisti gyvenamą vietą arba įsigyti naują profesiją. “Visiškas u˛imtumas” - tai ne nulinis nedarbo lygis. Tekamasis (migracinis) ir struktūrinis nedarbas dinamiškai besikeičiančioje ūkio struktūroje yra neišvengiami, todėl visiškas užimtumas negali būti 100%. Visiškas u˛imtumas – maksimalus darbo jėgos panaudojimo lygis; situacija, kai egzistuoja tik tekamasis ir struktūrinis nedarbas. Dabar kalbama apie 5% ar 5,5% nedarbo lygį kaip visiško užimtumo rodiklį. Jis būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimų. Natūralus nedarbo lygis – ši sąvoka vartojama vietoje „visiško užimtumo“ sąvokos. –kai tekamasis ir struktūr. nedarbas neviršija leistinų ribų.

14. FISKALINĖ POLITIKA. Tai valstybės biudžetinė (pajamų ir išlaidų) politika, siekia gamybos augimo, aukšto užimtumo (mažo nedarbo) ir kainų stabilumo. FP tikslas - anticiklinė politika, kad “viršūnės” būtų nupjautos. Fiskalinė pol. vykdoma per biudžetą. Biud˛etas - balansas tarp pajamų ir išlaidų. Valstybė privalo turėti subalansuotą biudžetą, užtikrinti, kad vyriausybės išlaidos neviršytų mokesčiais surenkamų pajamų. Mokesčiai turi būti tokie, kad patenkintų poreikius.

Ekonomikos mokslas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-mokslas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:08