Ekonomikos paruoštukė egzaminui


Makroekonomikos paruoštukė. Ekonomikos pamokos "asmeninis biudžetas". Ekonomikos ciklų tipai. Ribinis polinkis vartoti tai koeficientas,rodantis. Ekonomikos paruostuke egzaminui. Ekonominio augimo tipai. Kas yra multiprikatoriaus poveikis?. Ribinis polinkis vartoti, tai koeficientas rodantis. Makroekonomikos paruostuke egzaminui.

Ekonomikos Špera. Vartojimo funkcija. Kooficientai: ribinio polinkio vartoti, vidutinio polinkio taupyti. Investicijų funkcija. Koeficientai : ribinio polinkio taupyti, vidutinio polinkio taupyti. Pusiasvyros nacionalinis produktas. Jo kitimas. Multiplikatorius. Taupimo paradoksas. Vyriausybės išlaidų ir mokesčių bendras poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui. Fiskalinės politikos priemonių panaudojimas. Savaiminiai ekonomikos stabilizatoria. Pilno užimtumo biudžetas ir fiskalinės politikos įgyvendinimo problemos. Užsienio prekybos poveikis pusiausvyros produktui (nacionalinėms pajamoms). Pinigų funkcijos ir rūšys. Jų istorinė raida. Bankas ir jo vykdomos operacijos. Centrinis bankas ir jo vykdoma politika. Pinigų pasiūlos elementai. Paklausa pinigams. Pinigų rinkos pusiausvyra ir jos poslinkiai. Paklausos valdymas ir fiskalinė bei monetarinės politikų derinys. Darbo jėgos ir nedarbo sąvokos. Nedarbo tipai ir natūralus ne darbo lygis. Nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimo politika. Infliacijos priežastys, rūšys, tipai. Infliacijos tempas (lygis). Filipso kreivė. Infliacijos kaštai, pasekmės. Antiinfliacinė vyriausybės politika. Makroekonominė sistema ir jos charakteristika, pagrindiniai rodikliai. Ekonominis augimas, jo tikslas, tempai, jų dydis. Augimo stadijos. Ekonominio augimo kriterijus, rodikliai. Ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo klasifikacija. Bnp apskaičiavimo metodai. Verslo ciklas jo esmė. Ekonominių ciklų tipai ir formos. Ekonominės krizės. Antikrizinė politika.


Ekonomikoje pasiektas pusiausvyros produktas Y0 , esant visiškam užimtumui ir subalansuotam valstybės biudžetui. Jei dėl kokių nors priežasčių sumažės privačios investicijos, pusiausvyros nacionalinis produktas irgi sumažės iki Y1. Esant nepakitusiai mokesčių sistemai ir tai pačiai vyriausybės išlaidų apimčiai atsiranda biudžeto deficitas. Biudžeto deficitas kuris atsiranda ekonomikai esant nuosmukio fazėje vadinamas cikliniu biudžeto deficitu. Jis sąlygotas savaiminių ekonomikos stabilizatorių. Jeigu biudžeto deficitą sąlygoja ne ekonominis ciklas o vyriausybės vykdomos diskretinės biudžetinės politikos priemonės – toks biudžeto deficitas vadinamas struktėriniu. Konkretus biudžeto deficitas ar perteklius atspindi ne tik vyriausybės vykdomus išlaidų ar mokesčių pakeitimus, bet ir nacionalinio produkto pusiausvyros lygį. Ieškant kriterijaus kuris padėtų įvertinti vyriausybės vykdomos fiskalinės politikos pagrįstumą buvo sukurta pilno užimtumo biudžeto koncepcija. Pilno užimtumo biudžetas rodo, koks būtų biudžeto perteklius ar deficitas, jei ekonomika funkcionuotų esant pilnam užimtumui. Jei yra ekonomikos nuosmūkis , o pilno užimtumo biudžetas bus perteklinis, tai vyriausybė vykdo ne skatinančią , bet stabdančią fiskalinę politiką, kuri dar labiau pagilina ekonomikos nuosmukį.

Užsienio prekybos veiklos rezultatą apibūdina grynasis eksportas, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp šalies eksporto ir importo apimties: NX=X-Z. grynasis eksportas yra visuminės paklausos sudedamoji dalis AD=C+I+G+NX, todėl jo pasikeitimas keis visuminę paklausą ir kartu veiks pusiausvyros nacionalinį produktą. Numatomo grynojo eksporto kitimą lems eksporto ir importo pasikeitimai. Eksporto paklausa daugiausiai priklauso nuo užsienio šalių poreikių. Todėl, galime sakyti, jog konkrečiu momentu eksporto apimtis yra autonominis dydis, tiesiogiai nepriklausantis nuo šaly pagaminto produkto apimties. Importo paklausa apima kitose šalyse perkamas prekes. Todėl importo paklausa didėja augant pajamoms ir produktui šalies viduje.

Pinigais nustatomos kainos. Bet kurioje valstybėje jos nustatomos nacionaline valiuta. Dėl sparčios infliacijos šalyje gali atsirasti dvejopos kainos: šalies valiuta+užsienio valiuta.

Pinigai yra sukauptas, esamas ir būsimas turtas. Savininkas gali juos išleisti arba atidėti pirkimą vėlesniam laikui. Tada pinigai atlieka taupymo funkciją. Pinigai atlieka mokėjimo priemonės funkciją grąžinant skolas.

Bankai ne tik saugo pinigus, bet ir naudojasi jais. Firmos, gyventojai ima iš bankų pinigus, o gražina juos su palūkanomis. Tai naudinga ir bankui ir skolintojui, pirmasis gauna papildomas pajamas, o antrasis gali laikinai panaudoti jam nepriklausančias lėšas ir gauti naudos. Kiekvienas bankas skolindamas atsižvelgia į liekantį rezervo lygį ( pinigus liekančius banke), nes kuo mažesnis rezervo lygis, tuo didesnė rizika bankui, kad depozitoriui pareikalavus grąžinti pinigus, jam jų pritruks.

Centrinis bankas, reguliuodamas pinigų pasiūlą ir kontroliuodamas kreditavimą, siekia sudaryti sąlygas stabiliam ekonomikos augimui. Tai nėra komercinė įmonė, jo tiksla ne pelna, bet pinigų pasiūlos reguliavimas. Jis nepavaldus vyriausybei, todėl gali vykdyti nepriklausomą nuo vyriausybės monetarinę politiką.

Centrinis bankas vykdo monetarinę kontrolę (politiką) – visos centrinio banko priemonės, kuriomis jis reguliuoja pinigų pasiūlą ir kredito sąlygas. Pagrindinės priemonės yra atviros rinkos operacijos, diskonto norma ir privalomo rezervo reglamentavimas. Pagrindinis tokios politikos tikslas – nacionalinio produkto apimties didinimas, nedarbo bei infliacijos mažinimas. Ši kontrolė remiasi pinigų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros susidarymo mechanizmu. Centrinis bankas, reguliuodamas pinigų pasiūlą, veikia palūkanų normą:

  • Ekonomika Šperos
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (6927 žodžiai)
  • Ekonomikos šperos
  • Microsoft Word 112 KB
  • Ekonomikos paruoštukė egzaminui
    8 - 3 balsai (-ų)
Ekonomikos paruoštukė egzaminui. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-paruostuke-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:13