Ekonomikos skatinimo plano efektyvumas


Referatas apie darbo biržos efektyvumą. Paramos verslui efektyvumas. Eksporto ekonominis efektyvumas.

Ekonomikos kursinis darbas. Ekonomikos skatinimo efektyvumo vertinimas lietuvoje, vokietijoje, prancūzijoje. Įvadas. Ekonomikos skatinimo planų esmė, pagrindiniai jų principai. Ekonomikos skatinimo plano samprata ir esmė. Lietuvos ekonominio skatinimo plano apžvalga, svarbiausi aspektai. Verslo finansavimo galimybių išplėtimas. Pastatų energetinio efektyvumo didinimas. Eksportas ir investicijos. Spartesnis es struktūrinės paramos panaudojimas. Verslo aplinkos gerinimas „saulėtekis“. Vokietijos ekonomikos skatinimo plano apžvalga. Prancūzijos ekonomikos skatinimo plano apžvalga. Ekonomikos skatinimo planų lietuvoje, vokietijoje, prancūzijoje efektyvumo vertinimas. Antikrizinių ekonomikos planų vertinimo metodika. Verslo finansavimo bei paramos verslui vertinimas. Paramos pastatų šiltinimui, namų ūkių remontui bei modernizavimui vertinimas. Eksporto rezultatyvumo vertinimas. Darbo problemos sprendimas. Makroekonominių rodiklių dinamika esp veikimo laikotarpiu. Bvp pokyčių apžvalga. Nedarbas, jo kitimo tempai. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Aktualumas. Krizės poveikis Lietuvoje buvo smarkiai juntamas bene visose gyvenimo bei veiklos srityse. Krizė įgalino spręsti tokias problemas: kaip padidinti darbo jėgos pasiūlą ir patenkinti dėl augančios šalies ekonomikos bei spartaus lietuvių emigracijos proceso didėjantį darbuotojų poreikį. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2009 m. nedarbas smarkiai išaugo. Taigi tai paskatino Vyriausybę imtis veiksmų, kaip išsikapstyti iš tokios ekonominės šalies situacijos. Tuo tikslu buvo sukurtas ekonominis skatinimo planas. Temos aktualumą pagrindžia jos mokslinės analizės trūkumas. Tema nėra iki galo ištirta ir aprašyta.

Naujumas. Pasaulinės ekonomikos krizės problemai nagrinėti pasaulyje skiriama ypač daug dėmesio. Spaudos analitikai, rinkų ekspertai bei galingiausių valstybių vadovai pradėjo kalbėti apie būtinybę taikyti kuo skubesnes ir efektyvesnes priemones, siekiant užkirsti kelią tikėtina didžiausiai istorijoje pasaulinei finansinių rinkų griūčiai. Nepaisant atskirų valstybių sprendimų ar net bendrų tarptautinių pajėgų taikomos antikrizinės politikos, tarpusavyje koordinuotų veiksmų, priemonių bei aktyvių pastangų, sutelktų pagerinti finansinę situaciją, ekonomikos lėtėjimas taip greitai nebuvo sustabdytas, o jo keliamos problemos dar iki šiol jaučiamos. Efektyviausiu būdu atgaivinti šalies ekonomiką buvo pasirinkti Ekonomikos skatinimo planai (antikriziniai planai), kuriuos sudarė valstybės, siekiančios kuo greičiau įveikti ekonominę krizę.

Ekonominiai skatinimo planai apėmė visus svarbiausius ekonominius aspektus: verslo skatinimą, nedarbo mažinimą, eksporto bei investicijų skatinimą ir kt. Įvairiose šalyse bei įvairiais aspektais buvo vertinami krizės atsigavimo rodikliai, stebimas nuolatinis jų kitimas. Lietuvoje ekonominis atsigavimas yra lyginamas su kitomis Pabaltijo šalimis (Latvija, Estija), tačiau nėra įvertintas Lietuvos ekonomikos skatinimo plano efektyvumas lyginant su tokiomis galingomis valstybėmis kaip Vokietija bei Prancūzija.

Darbo tikslas – įvertinti ekonomikos skatinimo planų Lietuvoje efektyvumą, lyginant su Vokietijos ir Prancūzijos ekonomikos antikriziniais planais.

Darbo uždaviniai:

1.Atskleisti ekonominių skatinimo planų esmę bei pagrindinius principus

2.Įvertinti Lietuvos, Vokietijos bei Prancūzijos.ekonominių skatinimo planų efektyvumą.

3.Apžvelgti makroekonominių rodiklių dinamika EPS veikimo laikotarpiu.

Darbe naudoti šie tyrimo metodai – literatūros bei šaltinių analizė, antrinių duomenų analizė, statistinių duomenų analizė.

Ekonomikos skatinimo plano efektyvumas. (2013 m. Balandžio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-skatinimo-plano-efektyvumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:28