Ekonomikos špera 3


Ekonomikos Špera. [buvo] ekonomikos objektas. Ekonomikos sąlygos ir ekonomiškumo principas. Ekonominio valdymo esmė. Inžinerinė veikla ir jos efektyvumas. Fizinis ir ekonominis efektyvumas. Normavimo statyboje uždaviniai. Techninis normavimas statyboje. Sąmatiniai ir gamybiniai normatyvai. Normatyvinių dokumentų statyboje sistema. Statybos verslą tvarkančių dokumentų sistema. Statybos objekto (darbų) kainos skaičiavimo tvarka. Statybos išteklių sąnaudų normatyvai. Išteklių kainos. Sąmatos ir jų rūšys. Kainos ilgio lokalinės sąmatos. Statybos kainos nustatymas konkursuose. Įmonė kaip sistema. Įmonės tikslų sistema. Įmonių tipologija. Įmonių grupavimo esmė. Statybos įmonių rūšys. Gamybos išlaidos ir jų struktūra. Savikaina ir jos rūšys. Įmonės pajamos, pridėtinė vertė ir pelnas. Pelno paskirstymas. Techninis ir ekonominis gamybos efektyvumas. Gamybos masto apribojimai. Minimalus nenuostolingas gamybos mastas. Kapitalo sąvoka ir esmė. Pagrindinis ir apyvartinis kapitalas. Amortizacija ir jos nustatymo metodai.


Ekonomikos objektas. Ekonomika kaip mokslo objektas apibrėžiamas dvejopai: 1) kaip sistema: tai ūkinių vienetų tarpusavyje susijusių gamybinės, vartojimo mainų, finansiniais ir kitais ryšiais sistema; tai gamybos ir vartojimo veiklų tarpusavio sąveika; 2) kaip būdas-metodas: tai mokslas, nagrinėjantis ūkio, regiono, šakos ir įmonių raidos dėsningumus, efektyviausio ir racionaliausio ūkininkavimo būdus ir metodus. Įmonės ekonomika nagrinėja šiuos procesus, vykstančius įmonėje ir tarpusavio santykius su kitomis įmonėmis. Ekonomika – tai ribotų išteklių naudojimas gamyboje ir vartojime; tai vieno sprendimo keitimas kitu; tai naudojimo išteklių paskirstymas. Ekonominis sprendimas reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita.

Ekonomikos sąlygos. Yra dvi ekonomikos sąlygos, be kurių ekonominė veikla yra beprasmė ir neįmanoma: 1) išteklių deficitas; 2) laisvo pasirinkimo sąlyga. Išteklių deficitas yra susijęs su tuo, kad gamtoje yra riboti gamtiniai ištekliai (atsinaujinantieji ir ne, riboti žmogiškieji ištekliai, nevienodas gamybos išsivystymo lygis). Vystantis visuomenei ir gamybos techninei pažangai, didėja žmonių poreikiai gaminiams ir produktams, o jų kiekis yra ribotas arba mažėjantis. Ekonomikos mokslas būtų nereikalingas ir beprasmis. Sprendimų pasirinkimo laisvė užtikrina geriausių ekonominių sprendimų suradimą. Jei ekonominiai subjektai neturi šios laisvės, tai jų sprendimai dažniausiai nėra geriausi (komandinės planinės ekonomikos pavyzdys).

Ekonomiškumo principas. Ekonomikoje labai svarbu priimant sprendimus, nustatyti pagrindinį kriterijų. Tokiu kriterijumi dažniausiai būna didžiausias pelnas. Ekonomiškumą skirtingai supranta gamintojas ir vartotojas. Gamintojui – tai didžiausio pelno kriterijus, vartotojui – geros kokybės prekė ar paslauga už mažiausią kainą. Pastarasis rinkoje dažniausiai sprendžiamas pasiūlos ir paklausos pusiausvyros būdu. Įmonė savo veikloje realizuoja ekonominius, socialinius, techninius ir ekologinius tikslus.

  • Ekonomika Šperos
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (6780 žodžių)
  • Ekonomikos šperos
  • Microsoft Word 34 KB
  • Ekonomikos špera 3
    9 - 3 balsai (-ų)
Ekonomikos špera 3. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-spera3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:27