Ekonomikos teorija konspektas


Ekonomikos teorijos konspektas. Ekonomikos teorijos konspektai. Makroekonomikos teorija. Ekonomikos teorija konspektai. Rinkos mechanizmo ribotumai. Išorės efektai ir visuomeninės gėrybės. Makroekonomikos konspektas. Naujausios ekonomikos teorijos. Ekonomikos teoriju konspektas. Ekonomikos teorija kozlovskij konspektas.

Ekonomikos konspektas. Ekonomikos mokslo dalykas. Ekonomika kaip visuomenės aspektas (posisteminė). Ištekliai, jų ribotumas. Poreikiai ir jų tenkinimas. Ekonominės gėrybės ir laisvos (nekaštuojančios) gėrybės. Privačios ir visuomeninės gėrybės. Išorės efektai (externalities). Ekonomikos mokslų sistema. Ekonomiksas ir politinė ekonomija kaip dvi ekonominės teorijos atmainos. Makroekonomika ir mikroekonomika. Istorinės ūkio formos. Natūrinis ūkis ir rinkos ūkis. Komandinė ekonomika. Moderni ekonomika kaip ūkio formų derinys (mišri ekonomika). Gamybos galimybių kreivė. Mišrios ekonomikos bruožai. Rinkos mechanizmų formavimasis, specializacija, mainai. Tiesioginiai (natūriniai) mainai ir jų ribotumas. Pinigų atsiradimas bei raida. Tobula ir netobula konkurencija. Paklausa ir pasiūla. Jų pusiausvyra. Trijų klausimų – ką, kaip ir kam – išsisprendimas rinkos ūkyje. Rinkos mechanizmo ribotumas. Ar rinka amžina? Kiek valstybės turi būti? Neoliberalizmas prieš keinsizmą. Makroekonomikos sąvokos, teiginiai bei tikslai. Ekonominiai ciklai. Klasikinis ir keinsistinis požiūris į ekonominę pusiausvyrą. Fiskalinė politika. Pinigai ir bankų sistema. Infliacija ir jos poveikis ekonomikai. Visuminė paklausa kaip makroekonominė problema. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. Vartotojo elgsena. Tobula ir netobula konkurencija. Palūkanos, renta, pelnas. Tarptautinis ekonominių procesų lygmuo.


1. Ekonominio ciklo fazės. Ekonominis ciklas – tai periodiškas ekonominis svyravimas; tai ekonomikos kilimo bei nuosmukio periodų kaitos procesas. Tai trumpalaikiai realiojo BNP svyravimai ilgalaikės tendencijos rėmuose. Šie pasikartojantys ekonominės veiklos apimties pakilimai bei nuosmukiai yra nereguliarūs. Nebūna vienodų nuosmukių ar vienodų dviejų pakilimų. Kalbėdami apie ekonomikos ciklus žmonės galvoje turi klestėjimą arba krizę (pvz., JAV Didžioji pasaulinė krizė). Vienareikšmio atsakymo į klausimą „Kas sąlygoja ir sukelia ekonomikos ciklinius svyravimus?“, deja, nėra. Manoma, kad ekonominę „krizę“ sukelia ne tik ekonominiai, bet ir politiniai veiksniai. Ekonominius svyravimus sąlygoja tokie veiksniai: karai, stichinės nelaimės, mokslo išradimų, techninių naujovių panaudojimo nereguliarumas, netolygus produkcijos pasiskirstymas skirtinguose regionuose, gyventojų skaičiaus augimas ir pan. Šiuolaikiniai ekonomistai aiškindami ekonominio ciklo svyravimus, dažnai išskiria išorinius ir vidinius veiksnius. Išoriniai veiksniai – tai reiškiniai, vykstantys už ekonomikos sistemos ribų (atradimai, išradimai, technologinės naujovės, karai ir kt. svarbūs politiniai bei socialiniai įvykiai). Vidiniai veiksniai – tai reiškiniai, vykstantys pačioje ekonomikos sistemoje. Jie gali sukelti ekonominio ciklo pakilimą arba nuosmukį. Jie susiję su vartojimu, verslo investicijomis ir vyriausybės veikla.

2. Nedarbas ir jo tipai. Nedarbas – tam tikra darbingo amžiaus žmonių dalis neranda darbo. Kuo daugiau šalyje žmonių užimti ekonomine veikla, tuo daugiau jie sukuria naujo turto, tuo greičiau kyla visuomenės gerovė. Tačiau jei dalis žmonių neįtraukti į ekonominę veiklą, jie nesukuria turto ir tampa tik visada riboto visuomeninio turto vartotojais. Dalis žmonių nedalyvauja ūkinėje veikloje dėl objektyvių priežasčių, jie nėra produktyvioji visuomenės dalis (pagyvenę žmonės, vaikai, neįgalūs, studijuojantys). Kitais atvejais tai, kad žmonės yra neužimti, yra problema tiek individui, tiek visuomenei. Nedarbo rūšys: 1) frikcinis, arba migracinis – susijęs su tuo, kad žmogus paprastai visą amžių nedirba tame pačiame darbe. Žmonės juda iš vienos įmonės į kitą dėl geresnių perspektyvų, didesnio užmokesčio. Tai normalus einamasis judėjimas. 2) ciklinis, susijęs su verslo ciklo sąvoka. nuosmukių metu nedarbas padidėja, bet kai ekonominis ciklas pereina į pakilimo fazę, nedarbas sumažėja. 3) struktūrinis, paaiškinamas sunkiausiai, atsirandantis dėl neatitikimo dėl darbo vietų struktūros ir darbo jėgos kvalifikacinės struktūros. 4) paslėptinis, pasireiškiantis tuo, jog žmonės oficialiai yra lyg ir užimti, o realiai jie neužsiima ūkine veikla tokiu mastu, kokiu galėtų.

6. Multiplikatorius. Multiplikatoriaus prasmė – jis yra padidintas investicijų poveikis produkcijos apimčiai. Juk, jei visada 1 litas duotų 1 lito produkcijos prieaugio, apie multiplikatorių netektų kalbėti. Paprastai 1 litas gali duoti 2,3 ir daugiau litų, todėl yra pagrindas multiplikatoriaus (daugintojo) sąvokai įvesti.

Santykis tarp nacionalinio produkto padidėjimo ir pageidautinų investicijų padidėjimo yra vadinamas investicijų multiplikatoriumi, arba tiesiog multiplikatoriumi.

1. Fiskalinės politikos esmė. Fiskalinė politika (fiscal policy) – valstybės pajamų ir išlaidų (biudžetinė) politika, siekianti sušvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio produkto (BNP) svyravimus, reguliuojant bendrąją paklausą. Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas yra nedarbo ir infliacijos panaikinimas. Fiskalinės politikos įgyvendinimas susijęs su valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu. Fiskalinė politika – biudžeto politika – valstybės išlaidų ir pajamų politika.

  • Ekonomika Konspektai
  • 2011 m.
  • 16 puslapių (7291 žodis)
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Ekonomikos teorija konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Ekonomikos teorija konspektas. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-teorija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:51