Ekonomikos teorija


Ciklinių svyravimų indikatoriai. Cikliniu svyravimu priezastys. Biudzetines tieses ir indiferentiskumo kreives esme. Visuminė pasiūla ir jos struktūra. Indiferentiskumo kreives esme. Ekonomikos teorijos speros. Elastingumo teorijos praktinio pritaikymo analize. Akseleratoriaus ir multiplikatoriaus principas. Bvp teorija. Veiksniai itakojantys paklausa ir pasiula elastinguma.

Ekonomikos Špera. Ekonomikos samprata. Ekonomikos mokslo objektas: mikroekonomika ir makroekonomika. Pagrindiniai ekonomikos tikslai. Alternatyvos pasirinkimo ir racionalumo problemos: visuomenės gamybinės galimybės. Poreikiai, ištekliai, gamyba. Gamybos veiksniai. Gamybos galimybių kreivė. Rinka, jos samprata, funkcijos ekonomikoje. Rinkos struktūros ir konkurencija. Rinkos tipai. Tobula ir netobula konkurencija. Paklausa ir pasiūla. Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Voratinklio teorema. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. Paklausos elastingumo variantai, jų grafinė išraiška. Veiksniai, lemiantys paklausos elastingumą. Pasiūlos elastingumo variantai, jų grafinė išraiška. Veiksniai, lemiantys pasiūlos elastingumą. Kryžminis paklausos elastingumas. Elastingumo teorijos praktinis pritaikymas. Naudingumo teorija. Vartotojo elgsena. Bendrasis ir ribinis naudingumas. Biudžetinė tiesė ir indiferentiškumo kreivė. Gamintojo elgsena rinkoje. Gamintojo filosofija. Kaštai, jų samprata ir tipai. Pelnas, jo samprata ir tipai. Kaina, jos vaidmuo rinkos struktūrose. Vertės ir kainos samprata. Kainų funkcijos. Kainų politika: tikslai, rūšys, metodai. Skirtingų rinkos struktūrų palyginimas. Bendras vidaus produktas (bvp). Baigtinės prekės ir paslaugos. Tarpinis produktas. Pridėtinė vertė. Nominalusis ir realusis bvp. Vartojimo prekių kainų indeksas (cpi). Bvp skaičiavimo būdai; bvp kainų defliatorius. Kiti bvp skaičiavimo rodikliai. Nacionalinio produkto dinamika: visuminės paklausos ir pasiūlos aspektas. Ekonomikos pusiausvyros samprata: recesinis ir infliacinis tarpsniai. Cikliniai svyravimai: verslo ciklai, jų samprata. Ciklo stadijos ir ciklinių svyravimų priežastys. Visuminės paklausjbs pokyčiai. Akseleratoriaus ir multiplikatoriaus principas. Verslo ciklo indikatoriai. Fiskalinė politika, jos samprata ir mechanizmas. Fiskalinės politikos svertai. Biudžeto deficitas, valstybės skola ir jos interpretavimas. Pinigai, jų kilmė, esmė ir funkcijos. Šiuolaikiniai pinigai ir jų kiekis.


Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos įvairioms prekėms gaminti ir skirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti.

Ekonomikos teorija yra mokslas apie tai, kaip žmonija susitvarko su savo uždaviniais vartojimo ir gamybos srityje.

Ekonomikos sampratų įvairovė nereiškia, kad ekonomikos mokslas yra neapibrėžtas ar sunkiai suprantamas. Tai tik liudija, jog e. Mokslas yra sudėtingas, su kuriuo susiduriame kiekvieną akimirką.

Ekonomika tiria žmonių kryptingus veiksmus, gaminant, mainantis ir vartojant jiems reikalingas prekes bei paslaugas.

Tikriausia svarbiausia e. Mintis yra ta, kad mūsų ištekliai yra riboti. Todėl dažnai e. Suprantama kaip mokslas apie žmonių ūkinę veiklą, kurios metu tikslingai naudojami riboti ištekliai bee. Teorijos objektas-žmonių tarpusavio santykiai gamybos sferoje, kuriuos veikia labai daug įvairių veiksnių.

Kad būtų patogiau, ekonomistai tyrinėja individų, šeimų arba verslininkų priimamus sprendimus, sąlygi­nai atskirdami juos nuo visos šalies mastu priimamų sprendimų. Taigi ekonomikos teorija yra išskiriama į makroekonomiką ir mikroekonomiką.

Mikoekonomika-ekonomikos teorijos dalis, nagr. Atskirų ūkio šakų ir atskirų rinkų funkcionavimą, bei individualių ūkio subjektų, gamintojų ir vartotojų elgseną rinkos ūkio salygomis.

Makroekonomika- ekonomikos teorijos dalis, nagr. Ekonominę sistemą kaip visumą, kuri leidžia suprasti ir paaiskinti bendrų ekonomikos dėsnių ir dėsningumų veiklą.

Makroekonomika tiria ekonomiką kaip visumą šalies arba šalių grupės mastu. Tuo tarpu mikroekonomika nagrinėja tuos ekonomikos dalyvius, kurie savarankiškai priima sprendimus. Mikroekonomikai yra svarbūs tokie ūkio daly­viai, kaip pirkėjas ar vartotojas, pardavėjas ar gamintojas, firmos savininkas ar kitas jos darbuotojas.

Makroekonomika atsako į klausimus, kurių dėka galima susidaryti ūkio bendrąjį (visuminį) vaizdą . Kaip staigiai kinta bendroji šalies gamybos apimtis? Kaip greitai kyla vidutinis kainų lygis? Kiek yra bedarbių? Kaip pasikeitė šalies pajamos? Makroekonomika stengiasi paaiškinti bendrąsias šalies ekonomi­kos problemas, tokias kaip nedarbas, skurdas, infliacija, reikalinga pinigų masė, vartojimas, taupymas, ekonomikos stabilumas bei ilgalaikis jos augimas.

Mikroekonomika tiria pavienių žmonių, šeimų ir verslo dalyvių pasirinkimus.

  • Ekonomika Šperos
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (12084 žodžiai)
  • Ekonomikos šperos
  • Microsoft Word 133 KB
  • Ekonomikos teorija
    8 - 1 balsai (-ų)
Ekonomikos teorija. (2011 m. Sausio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:05