Ekonomikos vyriausybė socialinės rinkos ekonomikoje


Vadybos referatas. Įvadas. Socialinės rinkos ekonomika kaip jai daro įtaka tarptautinis darbas? Ekonomikos vyriausybė socialinės rinkos ekonomikoje istoriniai pagrindai. Socialinės rinkos ekonomikos principai. Socialinės rinkos ekonomikos socialinės ir ekominės prielaidos. Atskirų asmenų ir sričių atsakomybės reikšmė socialinės rinkos ekonomikoje. Išvados.


Socialinės rinkos ekonomika paremta įsitikinimu, kad kiekvienas individualus žmogus turi teisę vystyti savo asmenybę ir tuo pačiu metu jausti atsakomybę už kitus žmones ir už bendruomenę. Tokia koncepcija yra pagrindas pagrindinėms vertybėms – laisvei, solidarumui ir teisingumui.

Socialinės rinkos ekonomikos pradininkas Ludwig Erhard, tuometinis ekonomikos ministras (CDU), įvardijo priežastis, kodėl yra remiama socialinės rinkos ekonomika. Šios priežastys neprarado savo aktualumo iki šių dienų. Remiantis Erhard, socialinės rinkos ekonomikai būdinga derinti laisvės principus su socialinio balanso principais rinkoje, taip pat su individo etine atsakomybe už visuotines gėrybes.

Kaip mes iš tikrųjų pasiekiame šį tikslą socialinės rinkos ekonomikos pagalba?

Visų pirma, Vokietija yra ne tik viena iš turtingiausių valstybių pasaulyje, tačiau ji pirmauja ir tarp valstybių, besirūpinančių savo piliečių socialine gerove. Tie, kurie negali pasirūpinti savimi dėl amžiaus, ligos ar bedarbystės, turi teisę į visuomeninę pagalbą. Pagalba apima maisto tiekimą ir puikią medicininę priežiūrą. Stebėtina, kad socialinė parama apima ne tik pirmojo būtinumo prekes, bet ir prabangos dalykus, pavyzdžiui televiziją arba šaldytuvus.

Antra, auganti sveikatos priežiūra Vokietijoje priklauso visoms socialinėms klasėms, ne tik turtingiems ir įtakingiems. Rytų Vokietijoje, kur socialinės rinkos ekonomika buvo atmesta dėl priimtos valstybės planinės ekonomikos, tik aukštesnioji visuomenės klasė galėjo gauti anksčiau minėtas visuotines gėrybes. Vakarų Vokietijoje vidutinis darbininkas galėjo gauti sveikatos apsaugą jau greitai po karo.

Ekonominė politika turi nustatyti sąlygas ir rėmus, kur tiekėjai ir pirkėjai gali realizuoti savo pasiūlą ir poreikius bei priimti sprendimus. Remiantis minėtomis sąlygomis, žmonės renkasi tuos, kurie tiekia geresnį produktą ar geresnę paslaugą, kitais žodžiais tariant, kurie laikosi geriausiai rinkoje. Pasiūlos ir paklausos principas veikia negailestingai: tiekėjas, kuris tiekia blogos kokybės prekes, stokoja inovacijų, ar paprasčiausiai yra per brangus, praranda savo klientus ir pralaimi konkurencingoje kovoje, blogiausiu atveju bankrutuoja arba praranda savo darbuotojus. Tai yra viena monetos pusė. Konkurencinė kova, kuri daro spaudimą pasiūlai, suteikia puikią pasirinkimo laisvę paklausai. Tai yra kita monetos pusė. Vartotojai turi puikią laisvę rinktis konkurencinėje verslo aplinkoje. Jie gali rinktis iš daugybės skirtingų produktų ir pasirinkti tai, kas jiems labiausiai tinka. Taip pat vartotojai gali nuspręsti, kam jie nori išleisti savo pinigus.

Taip pat tai diktuoja verslo sprendimus iškelti gamybą į „pigesnes“ šalis, pakeisti darbininkus konvejeriais tam, kad pasiūlyti pigesnį produktą.

Australų ekonomistas Joseph Schumpeter apibūdino pastovius struktūrinius pokyčius rinkos ekonomikoje kaip „kūrybingo naikinimo procesą“. Terminas parodo, kad abu – kilimas ir smukimas negali būti atskirti vienas nuo kito, ypač šiais laikais, kai verslas dalyvauja tarptautinėse konkurencinėse varžybose. Praktikoje, vyriausybės yra linkę kištis į rinkos ekonomiką ir subsidijuoti sektorius ir pramonės šakas, kurios yra nekonkurencingos. Tokiu būdu siekiama apsaugoti tas pramonės šakas nuo žlugimo ir išsaugoti darbo vietas.

Krikščionys Demokratai Vokietijoje rėmė socialinės rinkos ekonomiką remdamiesi mintimi, kad žmogus turi būti atsakingas pats už save ir už kitus visuomenės narius. Jie skatino socialinės rinkos ekonomiką, nes ji išsaugo individo laisvę ir tuo pačiu yra pati efektyviausia apsaugos ir socialinio balanso forma, kurią mes žinome.

Bet kuriuo atveju, socialinės rinkos ekonomika nėra vystoma teisinėse knygose, bet tampa matoma žmonių veiksmuose. Tokios pozicijos laikėsi Richard von Weizsacker, vokiečių politikas, Vokietijos Federalinis Prezidentas. Jis norėjo komunikuoti su Vokietijos žmonėmis, kad neužtenka įgyvendinti politinius pokyčius, taip pat reikia reguliuoti rinkos ekonomikos sistemą.

Atsakomybė yra priskiriama sprendimų priėmėjams ir ekonomikos elitui bet kurioje rinkos ekonomikoje: jie turi sužadinti sąmoningą interesą ekonomikos kontekste, priimant egzistuojantį įsitikinimą, kuris yra paremtas kultūra ir gyvenimo patirtimi.

Darbo tikslas: išanalizuoti kaip veikia ekonomikos vyriausybė socialinės rinkos ekonomikoje

Darbo uždaviniai:

1.aptarti ekonomikos vyriausybės socialinės rinkos ekonomikoje istorinius pagrindus;

2.išskirti socialinės rinkos ekonomikos principus;

3.išanalizuoti socialinės rinkos ekonomikos socialines ir ekonomines prielaidas;

4.nustatyti atskirų asmenų ir sričių atsakomybės reikšmę socialinės rinkos ekonomikoje.

  • Vadyba Referatai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (4462 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 70 KB
  • Ekonomikos vyriausybė socialinės rinkos ekonomikoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Ekonomikos vyriausybė socialinės rinkos ekonomikoje. (2015 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomikos-vyriausybe-socialines-rinkos-ekonomikoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:16