Ekonominė analizė AB “Vilniaus Baldai”


Ekonomikos kursinis darbas.

Lentelių – paveikslų sąrašas. Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. AB „ vilniaus baldai“ charakteristika. Įmonės istorija. Veiklos rūšis. AB „Vilniaus baldai“ ilgalaikio turto analizė. Atnaujinimo koeficientas. Nurašymo arba likvidavimo koeficientas. Nusidėvėjimo koeficientas. Ilgalaikio materialiojo turto grąžos rodiklis. IMT imlumo rodiklis. AB „Vilniaus baldai“ trumpalaikio turto analizė. Trumpalaikio turto naudojimo efektyvumo analizė. Žaliavų ir medžiagų atsargų naudojimo efektyvumo rodiklis (ŽMAE). Pagamintos produkcijos atsargų panaudojimo efektyvumas (PPAE). Debitorinio įsiskolinimo naudojimo efektyvumo rodiklis (DĮE). Klientams suteiktų kreditų trukmė (KKTd), dienomis. Darbo išteklių analizė. Darbuotojų skaičiaus pasikeitimo analizė. Darbo našumo rodikliai ir jų analizė. Pelningumo anlizė. Bendrasis pardavimų pelningumas (PPb). Veiklos pardavimų pelningumas (PPv). Grynasis pardavimų pelningumas. Horizontalioji (dinaminė) ir vertikalioji (struktūrinė) balanso. analzė. Išvados ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Priedai.


Darbo objektas – AB “Vilniaus Baldai” ūkinė veikla.

Darbo tikslas – pateikti AB „Vilniaus baldai” 2011-2013 m. ūkinės – ekonominės veiklos analizę.

Darbo uždaviniai:

2. Išanalizuoti ir įvertinti AB „Vilniaus Baldai“ 2011 – 2013 metų veiklos rodiklius

3. Apibendrinti gautus rezultatus, padarant išvadas ir pateikiant pasiūlymus.

Nuo 1998m. lyderis Lietuvos korpusinių baldų gamyboje.

Dabar Akcinė Bendrovė „Vilniaus Baldai“ – vienas didžiausių ir moderniausių Lietuvoje pagal pardavimus baldų gamintojų.

Pagal Veiklos rūšių EVRK klasifikatorių ( ekonominės veiklos klasifikatorių ) AB „Vilniaus Baldai“ priklauso – Medinių baldų gamybai.

2. Universalūs korpusiniai baldai, ofiso/biuro baldai, žurnaliniai stalai, prieškambario baldai.

Siekiant gerinti įmonės gaminių kokybę, ko geriau patenkinti vartotojų norus ir poreikius, norint būti konkurentabiliai, bendrovė nuolat tobulina savo gamybos technologijas, ieško naujų sprendimų, modernizuoja įranga, apmoko darbuotojus.

Atnaujinimo koeficientas (Ka) nustatomas per tam tikrą laikotarpį įsigytų turto elementų vertę padalijus iš ilgalaikio materialiojo turto (IMT) vertės metų pabaigoje:

Ka = Per metus įsigyto IMT vertė / IMT vertė metų pabaigoje

2014 metus sumažėjo 0,002 punkto ir sudarė atitinkamai 2011 m. – 0,0119 koef.; 2012 m. – 0,0096 koef.; 2013 m. – 0,0098 koef. 2013 metus, lyginant su 2012 metais, IMT atnaujinimo koeficientas nežymiai padidėjo 0,00016 punkto, tai lėmė 2013 metais įsigyto turto vertė, ji buvo didesnė nei 2012 metais. Taip pat iš pateiktų duomenų, matyti, kad nuo 2012 metų įmonės turtas metodiškai, bet nežymiai atnaujinamas, tai rodo įmonės perspektyvą plėtoti verslą, nors kol kas įmonės gamybos modernizavimo ir atnaujinimo tempai yra per lėti.

Kn(l) = Nurašyto (likviduoto) IMT vertė / IMT vertė metų pradžioje

Duomenys rodo, kad per 2011 – 2013 metus IMT likvidavimo koeficientas padidėjo 0,006 punkto ir kiekvienais metais sudarė 0,008; 0,034; 0,014 koef. Tai nėra aukštas rodiklis, palyginus su atnaujinimo koeficientu, matyti, kad materialus turtas nėra sparčiai atnaujinamas, nes skirtumas tarp jų susidaro nežymus. 2012 metus, palyginus su 2011 metais, likvidavimo koeficientas padidėjo 0,025 punkto, tai galėjo lemti gamybos apimties sumažėjimas.

Kn = IMT nusidėvėjimo vertė / IMT vertė

Per 2011 – 2013 metų analizuojamą laikotarpį įmonės nusidėvėjimo koeficientas metų pabaigoje padidėjo 0,146 punkto. Padidėjusi rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė per metus įsigijo papildomai naujo turto. Iš pateiktų duomenų, matyti, kad kiekvienais metais nusidėvėjimo koeficientas kito nežymiai, t.y. 0,38; 0,46; 0,52 koef., vadinasi įmonės turto vertė taip pat kito nežymiai, nebuvo amortizacinių atsiskaitymų pakitimų ir kt.

Ilgalaikio materialiojo turto grąžos rodiklis (IMTG) parodo pagamintos produkcijos kiekį (vertę), tenkantį vienam ilgalaikio materialiojo turto litui. Šis rodiklis yra bendriausias ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo rodiklis.

IMGT = Pagamintos produkcijos vertė (Q) / Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) vertė

Analizuojant nustatoma, kaip įmonės IMT dydis ir grąža veikia pagamintos produkcijos kiekį.

Per 2011 – 2013 metus IMT grąža padidėjo 0,033 punkto. Kiekvienais metais IMT grąža turėjo tendenciją didėti, tik 2012 metais, palyginus su 2011 metais, IMT grąža sumažėjo 0,0096 punkto. Iš duomenų, matyti, kad vienam IMT eurui kiekvienais metais atitinkamai tenka 0,033; 0,023; 0,066 Eur. pajamų. Rodiklio reikšmės didėjimui įtakos galėjo turėti pajamų ir turto augimas. Didžiausią įtaką IMT grąžai daro aktyviosios dalies turto pokyčiai, vadinasi galėjo kisti įmonės įrengimai, įranga, įrankiai, transporto priemonės ir kt.

IMT imlumo rodiklis (IMTi) – IMT naudojimą apibūdinantis rodiklis, parodantis IMT kiekį, tenkantį vienam pagamintos produkcijos eurui:

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (5360 žodžių)
  • Kolegija
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 627 KB
  • Ekonominė analizė AB “Vilniaus Baldai”
    10 - 9 balsai (-ų)
Ekonominė analizė AB “Vilniaus Baldai”. (2016 m. Gegužės 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomine-analize-ab-vilniaus-baldai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:11