Ekonominės minties istorija referatas


Istorijos referatas.

Įvadas. Ekonomikos minties istorijos etapai. Ekonominės minties periodai. Ekonominės minties priešistorė. Ekonominė mintis Rytų šalyse. Senovės Egipto tautų ekonominės pažiūros. Mesopotamijos ir Persijos tautų ekonominės pažiūros. Senovės Indijos tautų ekonominės pažiūros. Senovės Kinijos tautų ekonominė mintis. Ekonominė mintis Senovės Graikijos mąstytojų kūryboje. Ekonominė mintis Senovės Romoje. Viduramžių ekonominė mintis. Ekonomikos minties atstovai. Maržinalistinė kryptis ekonomikoje. Istorinė Vokiečių mokykla, jos atstovai. Ekonomikos mokslo raida Lietuvoje. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: susipažinti su ekonominės minties raida.

Darbo uždaviniai:

Ekonomikos istorija nagrinėja mokslą sisteminiu požiūriu. Ekonominės minties istorija apima ir pačias primityviausias anstyviausias istorijos laikotarpio idėjas bei tarpusavyje nesusijusias ekonomines mintis.

Pirmoji apima nepriklausomą nuo mokslo egzistavimo ekonominės minties prigimties bei idėjų plėtotę.

Antrojo apima nuo Politinės ekonomijos mokslo šaknis arba kitaip tarian ekonomikos mokslo pradžią.

Studijuojant ekonominės minties istoriją galima įžvelgti ekonomikos mokslo sąryšius su kitais socialiniais mokslais: etika, jurisprudencija, filosofija, sociologija ir kita. Iš tiesų, ekonomika tiesioginiai susijusi su etika. , yra daugiau fundamentaliųjų faktorių ir sąlygų apibrėžiančių ekonominės minties prigimtį ir formas.

EKONOMIKOS TEORIJA (-OS) – tai mokslininkų sukauptos ir kritiškai įvertintos žinios apie ekonominius reiškinius bei procesus, susistemintos atitinkamuose teoriniuose modeliuose.

Ekonomikos mokslo raidą, tikslinga prisiminti J. Šumpeterio teiginį, kad ekonomikos mokslo istorijoje ir metodologijoje būtina sirti ekonominę analize nuo ekonomikos minties. Ekonominė analizė – tai ekonomines teorijos, suformuluotos vadovaujantis pripažintais mokslo metodais. Ją galbūt būtų tikslinga vadinti teorine ekonomine analize, nes ūkinėje praktikoje ir publikacijoje ekonominės analizės terminas yra įgavęs kitą prasmę: rengiantis sveika nuovoka ir elementariais skaičiavimais atliekami ekonominiai tyrimai vadinami ekonomine analize. Teorinė ekonominė tai specializuotos žinios gautos naudojant special tyrimo instrumentarijų, kuris yra už visuomenės kasdienės sąmonės ribų. Tai ne sveikos nuovokos dėka gautos žinios. Jos nustatytos naudojant specializuotą tyrimų metodiką ir konkrečių faktų analizės metodus.

Ekonominė mintis iki rinkos ekonomikos (Antikos ir viduramžių ekonominė mintis)

Nereguliuojamos rinkos ekonominė mintis (klasikinės politinės ekonomijos kūrimasis ir vystymasis bei pertvarkos kryptys)

Reguliuojamos rinkos ekonomikos teorijos (ekonominės minties evoliucija šiuolaikinėse rinkos ūkio teorijose)

Susiteminant galima išskirti tokias ekonomines problemas, kurios buvo apibrėžtas Senovės Egipto dokumentuose:

reglamentuojamas samdomasis darbas ir piniginio atlyginimo dydis už samdomą darbą

Vedos – tai senovinių maldų ir giesmių rinkinys, kuriame šlovinami valdantieji ir turtingieji, kai kurių socialinių – ekonominių klausimų sprendimo galių;

Arthašastra – politinis – ekonominis traktatas, susidedantis iš 15 knygų;

Nustatyti griežtas vasltybės kontrolės taisykles matuoti ar sverti prekes, kad būtų garantuota sąžininga prkeyba; Teisingų kainų prekėms nustatymas

Viena iš konfucizmo išvadų : darbas padidina tiek valstybės, tiek ir visų šalies gyventojų gerovę. Todėl visiškai suprantama ir pateisinama aristokratijos turinčios ir naudojančios titulų ir paveldėjimo teisėmis, vergvaldžių ir kolektyvinę nuosavybę turinčios valstiečių bendruomenės sandrauga

2) vėlyvieji viduramžiai (tęsėsi nuo XIII a. iki XVI a. pradžios).

Listas vokietis, būdamas 28m. užėmė aukštas pareigas. Jo teorijoje vadovaujanti doktrina merkantilizmas arba kameralistika, tai valstybės valdymo teorijos taikymas praktikoje siekiant apginti šalies ekonomiką. Tuo metu Vokietija buvo susiskaldžiusi, atsilikusi po karų. Labiau išsivysčiusi buvo Anglija. Vokietijoje jau tuo metu buvo dėstoma ekonomika, Smito teiginiai, tačiau jie buvo išversti neteisingai ir dėstomo tiek kiek buvo reikalinga valdininkams.

1834m. Vokietijoje sudaryta muitų sąjunga ir nuo tų metų prasideda ekonominis Vokietijos susijungimas.

F. Listas įkuria pirmąją prekybos ir pramonės sąjungą, kurios pagrindinis uždavinys kovoti dėl ekonominės vienybės. Kadangi Listo teiginiai buvo labai recingi ir valdžia neigiamai reagavo i juos ir siūlė arba kalėjimą arba išvykimą į JAV. JAV Listas domisi ekonomika, ūkininkauja, paruošia ekonomikos programas, įžvelgia, kad pagrindinis konkurentas yra Anglija. Į Vokietiją grįžta anksčiau laiko, pradeda vadovauti pramoninėje veikloje, įsigija AB, įsivelia į aferas ir vėl išvyksta į JAV.

Politinėje ekonomijoje Listas kritikavo klasikinę mokyklą, kurios įsikūnijimas jam buvo Adamas Smitas. Tačiau faktiškai jo kritika nepaliesdavo klasikų mokymo pagrindo – vertės ir pajamų teorijos. Šios ekonominės teorijos sritys Listo ypatingai nedomino. Labiausiai jis domėjosi ekonominės politikos klausimais, dar daugiau – pirmiausia užsienio prekybos politikos klausimais.

  • Istorija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (5385 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 57 KB
  • Ekonominės minties istorija referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Ekonominės minties istorija referatas. (2016 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomines-minties-istorija-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:26