Ekonominės minties raida iki XX amžiaus


Ekonomines minties raida kas tai yra. Ekonominės minties raida lietuvoje. Ekonomines minties istorijos testai.. Ekonomines minties istorijos testai. 20 amziaus mokslo raida europoje. 20 amziaus ekonomikos teorija. Ekonomines minties istorija referatai.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Turbūt kiekvienas iš mūsų, gyvendamas visuomenėje, kasdien susiduriame su ekonomika – ką pirkti, iš kur gauti pinigų, kaip naudingiau juos išleisti, kad patenkintumėm savo poreikius, kur investuoti likusius pinigus, taupyti banke (susiduriame su palūkanomis, kurias bankas mokės už indelį), ar pirkti akcijas, obligacijas ir pan. Tai daugiau asmeninio pobūdžio pasirinkimo problemos, bet jos glaudžiai susijusios su visuomeninėmis – infliacija, nedarbu ir kt. Atsakyti į šiuos ir daugelį kitų klasimų gali ekonomikos teorija – mokslas apie racionalų ūkininkavimą, apie tai, akip žmonės ir visuomenė pasirenka vieną iš alternatyvų naudoti ribotus gamybos išteklius būtiniems savo poreikiams tenkinti, gaminti ir tiekti prekes bei teikti paslaugas. Pagrindinis žmonijos istorijos variklis yra materialinių gėrybių gamyba. Žmonių visuomenė gali gyvuoti ir vystytis tik nuolat atnaujindama ir kartodama gamybos procesus. Todėl ekonomika yra bet kurios visuomenės pamatas. Dabar ekonomika valdingai braunasi į kiekvieno žmogaus gyvenimą, ir žmonės stengiasi daugiau apie ją žinoti. Būtų keista atsakymų į nūdienos klausimus ieškoti praėjusių amžių raštuose. Bet pažintis su jų pažiūromis padeda geriau suprasti ir teisingiau vertinti dabartį. Xvi-xvii amžiai reikšmingi visoje pasaulinio mokslo ir kultūros istorijoje, o ekonomikos mokslui tai buvo iš tiesų kūdikystės laikotarpis. Nacionalinių ūkių bei pasaulinės rinkos kūrimasis pareikalavo šių procesų gilesnio ekonominio pagrindimo. Savo ruožtu, viską apimančią religinę pasaulėžiūrą atribojus nuo pasaulietinių reikalų sprendimo, svarų žodį galėjo tarti ekonomistai. Žymus xx a. Ekonomistas a. Maršalas pažymėjo,kad dvi didžiosios jėgos, formavusios pasaulio istoriją, buvo religija ir ekonomika. Ir būtent nuo xvi a europos kultūrą iš esmės keitė ekonomika šio darbo tikslas - apžvelgti ekonomikos mokslo raidą, mokslo samprata, mokslų sistemą ekonominės minties raida svarbi valstybės vystimuisi ir plėtrai, todėl šio darbo tikslas – aprašyti ekonomikos mokslo formavimąsi pasaulyje ir lietuvoje ir nurodyti pagrindinius šio mokslo atstovus bei darbus. Bet kuris mokslas iš esmės yra istorinė kategorija, nes apima ankstesnių kartų patirtį. Todėl ir ekonomika, kaip mokslo šaka, turi savo istoriją, t. Y. Praeities ryšius su dabartimi.Ekonomikos teorija, kaip ir kiti mokslai, atsirado ne iš karto. Ji formavosi kartu su visuomeninės gamybos, ekonominių santykių istorine raida. Nuo senovės civilizacijų iki mūsų laikų žmogus ieškojo atsak


Turbūt kiekvienas iš mūsų, gyvendamas visuomenėje, kasdien susiduriame su ekonomika – ką pirkti, iš kur gauti pinigų, kaip naudingiau juos išleisti, kad patenkintumėm savo poreikius, kur investuoti likusius pinigus, taupyti banke (susiduriame su palūkanomis, kurias bankas mokės už indelį), ar pirkti akcijas, obligacijas ir pan.

Pagrindinis žmonijos istorijos variklis yra materialinių gėrybių gamyba.

žymus xx a. Ekonomistas a. Ir būtent nuo xvi a. Europos kultūrą iš esmės keitė ekonomika.

šio darbo tikslas - apžvelgti ekonomikos mokslo raidą, mokslo samprata, mokslų sistemą. Ekonominės minties raida svarbi valstybės vystimuisi ir plėtrai, todėl šio darbo tikslas – aprašyti ekonomikos mokslo formavimąsi pasaulyje ir Lietuvoje ir nurodyti pagrindinius šio mokslo atstovus bei darbus.

Bet kuris mokslas iš esmės yra istorinė kategorija, nes apima ankstesnių kartų patirtį. Todėl ir ekonomika, kaip mokslo šaka, turi savo istoriją, Praeities ryšius su dabartimi.

Nuo senovės civilizacijų iki mūsų laikų žmogus ieškojo atsakymo, kaip išspręsti pagrindine ekonomikos problemą - pasirinkimą: ką, kaip ir kam gaminti. Apie tai byloja ekonominės minties istorija.

Ekonominė mintis – tai visuomeninių – ekonominių santykių atspindys žmonių sąmonėje, pasireiškiantis ekonompirmosios ekonominės mintys sutinkamos tautosakoje, religijoje (biblijoje, evangelijoje, talmude, korane), vėliau jų aptinkama ir kituose rašytiniuose šaltiniuose: įstatymų rinkiniuose, poezijos veikaluose, ūkio tvarkymo nuostatuose, dokumentuose.

Vergovinės santvarkos laikais pirmąjį specialiai ekonomikai skirtą veikalą parašė graikų filosofas ksenofon-tas (xenophon, apie 430-355 m. Pr. Kr. ). Jis vadinosi ekonomikos ; jo pavadinimas ilgainiui tapo mokslo, nagrinėjančio ūkinius, gamybinius santykius, pavadini­mu. Senovės graikijoje jis reiškė vergvaldžių ūkio tvar­kymo mokslą. Ksenofontas įrodinėjo, kad pagrindinis šio mokslo tikslas - įgyto turto naudojimas dievų garbei, valstybės naudai ir draugų patogumui .

Ksenofontas visuomenės gyvenimo pagrindu laikė žemdirbyste ir kitas pirmines ūkio šakas (medžioklę, žvejybą, kalnakasybą ir kt. ), o amatus ir mainus traktavo kaip antraeilius, nors neneigė, jog verta plėtoti prekybą (ypač su kitomis šalimis) kaip valstybės pajamų didi­nimo šaltinį. Pripažino jis ir pinigų naudą, suprato, kad pinigai yra specifinė prekė, nes jų niekuomet nėra per daug, tuo tarpu kitų prekių gali būti daugiau arba mažiau. Ksenofontas pripažino tik dvi pinigų funkcijas: mainų ir kaupimo.

Ekonominės minties raida iki XX amžiaus. (2011 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomines-minties-raida-iki-xx-amziaus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:42