Ekonominės minties raida Lietuvoje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Lietuvos ekonominės minties raida. Ekonomikos raidą stabdę veiksniai. Lietuvos ekonomikos mokslo kaita pereinamuoju laikotarpiu ir jo dabartinė būklė. Tarpukario Lietuvos ekonomikos mokslo atstovai ir jų pažiūros. P. Šalčius. V. Jurgutis. D. Cesevičius. F. Kemėžis. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Per daugybę metų, ekonomikos pažinimas žengė didžiulį žingsnį į priekį ir dabar galime pripažinti, kad mūsų gyvenimas bei suvokimas – žengia tokį patį svarbų žingsnį pirmyn.

Šiame darbe, mes apžvelgsime, kaip kito Lietuvos krašto ekonominės tendencijos bei supratimas, per ganėtinai trumpą, tačiau labai svarbų laikotarpį.

Kaip žinoma, XIX a. pradžioje Europoje įsigaliojo A. Smito laisvosios prekybos koncepcija, Lietuvoje taip pat buvo propaguojama daugybė A. Smito teorijos interpretacijų.

Kalbant apie garsius to meto Lietuvos ekonomistus, jais buvo finansininkas Vladas Jurgutis, statistikas Albinas Rimka ir makroekonomistas Domas Cesevičius. Jų mokslinės pažiūros formavosi stipriai veikiamos vokiškosios ekonomikos mokyklos, neabejotinai tam įtakos turėjo tai, kad jie patys galėjo būti pavadinti tos mokyklos “produktais”. V.Jurgutis, studijavęs Miunchene, tapo Luji Brentano ir vokiečių istorinės ekonomikos mokyklos pasekėju. Vokietijos universitetai taip pat buvo ir A.Rimkos, kuris 1923-1924 m. ten buvo vokiečių statistiko George Mayer mokiniu, ir D.Cesevičiaus, studijavusio Vokietijoje 1928-1934 metais, moksliniais “lopšiais”.

Teigiama, jog Lietuvos ekonomikos mokslo plėtra buvo sustabdyta šių politinių įvykių – Antrojo pasaulinio karo ir po jo ilgai trukusios Sovietų Sąjungos okupacijos. Pastaroji ekonomikos mokslui reiškė radikalų priverstinį posūkį į vienos ir vienintelės paradigmos –taip vadinamo “marksizmo-leninizmo”- vėžes. Ikikarinės ekonomistų tradicijos iš esmės nutrūko, nes jas, viešai skelbiamas “buržuaziniu mokslu”, tęsti tapo pavojinga. Bemaž penkiasdešimčiai metų Lietuvos ekonominės minties raida buvo varžoma marksizmo-leninizmo ideologinės dogmos “tramdomaisiais marškiniais”: ko gero, galima neperdedant teigti, kad visi ekonomistai turėjo atiduoti kažkokią duoklę šiai privalomai valstybinei ideologinei “linijai”.

Formali duoklė marksizmui-leninizmui bei oficialiai komunistų partijos doktrinai. Nors, kaip jau buvo minėta, koks nors “ideologinės ištikimybės” pareiškimas buvo bemaž tapęs imperatyviniu reikalavimu ekonomistų publikacijoms –pradedant straipsniu ir baigiant disertacija-, šią prievolę iš principo buvo galima atlikti ir formaliai, apsiribojant kokia nors miglota nuoroda darbo įvade į “klasikus” ar kompartijos dokumentus. Tokiai nuorodai galėdavo pasitarnauti ir kur nors perskaityta bei duotu atveju nors iš tolo tinkanti “tarnybinė” citata iš “marksizmo- leninizmo klasikų” raštų, gi jeigu konkrečiu atveju tinkamo klasikų posakio nepavykdavo rasti – tai užtekdavo ir bendro pobūdžio nuorodos, kad nagrinėjamas klausimas yra “svarbus įgyvendinant partijos n-tojo suvažiavimo nutarimus”.

Šiuos tris ideologinius suvaržymus stengtasi sustiprinti saugant “tarybinį ekonomikos mokslą” nuo “tvirkinančios” Vakarų ekonominės minties įtakos. Galima drąsiai teigti, kad didžiajai daliai Lietuvos ekonomistų daugelis pasaulio ekonomikos naujovių buvo “terraincognita” – jie negalėdavo, nesugebėdavo ar dargi nenorėdavo sekti ekonomikos teorijos pažinimo ribų plėtros. Tam turėjo įtakos šie veiksniai:

Matome, jog visi šie objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai sąlygojo tai, kad sovietmečio Lietuvos ekonomikos mokslas iš esmės buvo “aptvaro ekonomika” – nežinoma pasauliui ir menkai imli tam, kas dėjosi už to “aptvaro” sienų. Būtų neteisinga teigti, kad iki 1989 metų Lietuvos ekonomistai neturėjo jokio supratimo apie ekonomikos mokslą už “geležinės uždangos”. Visgi, pastaroji niekada nebuvo visiškai nepraeinama. Kai kurios Vakarų ekonomistų knygos bei straipsniai būdavo išverčiami į rusų kalbą ir paskelbiami su, pavyzdžiui, rubrika “užsienio ekonominė mintis”. Be to, keletui Lietuvos ekonomistų net tais ideologinės ksenofobijos laikais yra pavykę išvykti ilgalaikėms stažuotėms į Vakarų universitetus - sugrįžę jie supažindindavo savo kolegas su ekonomikos mokslo pažanga. Pagaliau, dar vienu Vakarų ekonominių idėjų skverbimosi į Lietuvos ekonomikos mokslą kanalu buvo matematinės ekonomikos atšaka (tarybiniu ekonomikos “žargonu” vadinta ekonomine kibernetika), kuri Sovietų Sąjungoje buvo laikoma sąlyginai nekenksminga ideologiškai: matematiniai modeliai ir kiekybinė analizė užmaskuodavo Vakarų ekonomikos idėjų nesuderinamumą su oficialiomis sovietinėmis doktrinomis.

Sovietinės sistemos suirimas 9-jo dešimtmečio pabaigoje ir atgautoji Lietuvos nepriklausomybė vėl sukėlė radikalius vyraujančios ekonomikos pokyčius. Tik šįkart jie vyko pačių ekonomistų iniciatyva.

Dauguma Lietuvos ekonomistų turėjo gana miglotą supratimą apie paradigmas, vyraujančias šiuolaikiniame Vakarų ekonomikos moksle. Padėtį sunkino ir ta aplinkybė, kad daugelis jų tinkamai nepažinojo netgi fundamentalių Vakarų ekonomikos mokslo atramų: mikroekonomikos ir makroekonomikos.

Dėl šių priežasčių dar ir dabar Lietuvos ekonomikos moksle sunku išskirti kokias nors aiškiai susiformavusias sroves – kol kas šalies ekonominė mintis yra gana eklektiška. Tačiau nuo pat paradigmų virsmo pradžios posovietinėje Lietuvos ekonominėje mintyje ryškiai išsiskyrė ultraliberalioji srovė, sekusi F.Hayeko ir L.von Miseso tradicija. Tačiau ir ją vargu ar galima pavadinti moksline srove – iš esmės tai buvo liberalioji retorika, įnirtingai neigusi bet kokį teigiamą valstybės vaidmenį rinkos ekonomikos sąlygomis. Ši retorika lydėjo pirmąją privačios ekonominės iniciatyvos pasireiškimą šalies ekonomikoje ir gan neblogai atitiko tuometinius kapitalizmo augimo poreikius. Vėliau, verslo praktikai susistabilizavus, atitinkamai sumažėjo ir ultraliberalių ekonomikos teorijų patrauklumas, tačiau ši srovė dar iki šiol gana aiškiai išsiskiria Lietuvos ekonominėje mintyje – jos “citadele” yra privatus Lietuvos Laisvosios rinkos institutas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5118 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Ekonominės minties raida Lietuvoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Ekonominės minties raida Lietuvoje. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomines-minties-raida-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:46