Ekonominės problemos es. bendra es ekonominė erdvė


Ekonomikos referatas. ĮVADAS. Europos sąjungos išorės ir vidiniai veiksniai Europos Sąjungos išorės veiksniai. Europos Sąjungos vidiniai veiksniai. Ekonominio augimo svarba. Pagrindiniai ekonominio augimo veiksniai. Europos sąjungos išorės ir vidinės problemos. Pagrindinės problemos su kuriomis susiduria es ekonomika.


Europos Sąjunga (sutrumpintai ES) – tai dvidešimt septynių valstybių ekomoninė bei politinė bendrija. ES dažnam asocijuojasi su vieninga, taikia, darbe Europos valstybių sistema, ta pačia valiuta, regionine parama, bendra Europos pilietybe, laisvąja, beribe prekyba, netrukdomu asmenų judėjimu, subsidijomis ūkininkams, produktų standartais ir kt. Bėgant metams ES labai išsiplėtojo. Jos vaidmuo įvairiose srityse tapo daugiau ar mažiau svarbus.

Europos Sąjunga negali egzistuoti atsiskyrusi nuo likusio pasaulio, ji susijusi su kitais regionais teisinėmis, finansinėmis, prekybinėmis, žmogiškųjų išteklių ir kitomis sistemomis. Analizuojant vienokius ar kitokius ekonominius reiškinius ES vidinėje sistemoje, neįmanoma neatsižvelgti į įvykius už jos ribų. Tinkamai ekonominei terpei reikalingi prekybiniai ryšiai ir ekonominiai ištekliai. Būtina pasirinkti patikimus, ekonomiškai ir finansiškai išsivysčiusius partnerius.

Europos Sąjungos vidiniai veiksniai. Pažvelgus į Europos Sąjungos žemėlapį, nesunku pastebėti, kad ji išsiplėtusi tiek geografiniu, tiek integraciniu aspektu. Atskirus regionus skiria netolygus ekonominis bei socialinis išsivystymo lygis, skirtinga demografinė padėtis bei nauji ekonominės raidos iššūkiai. Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas pasiekti didesnę ekonominio išsivystymo sanglaudą ir užtikrinti darnų jos augimą visose valstybėse narėse. Tai pasiekti nėra lengva, nes šalių narių ūkio rodikliai labai skirtingi. ES ekonominė raida stipriai priklauso nuo kelių stambiausių šalių narių ekonominio augimo. Nuo tokių stambių valstybių ekonominio augimo priklauso mažesnių šalių ekonominis išsivystymas.

Visame pasaulyje aktualus ekonominis augimas. Tai pagrindas siekti aukštesnio gyvenimo lygio ir geresnių ekonominių sąlygų šalies viduje. Išsivysčiusios šalys siekia auginti, brandinti savo ekonomiką. Besivystančios šalys, ekonominiais rodikliais siekia pasivyti aukščiau pažengusias šalis, o neišsivysčiusios – skumtis į priekį, siekinat geresnės ekonominės padėties.

Pagalba prasčiau gyvenantiems asmenims. Pagalba skurstantiems visuomenės sluoksniams. Aukštesnis gyvenimo lygis suteikia galimybę paremti žemesnius ekonomikos sektorius. Visuomenėje visada šalia aukštesnio lygio sluoksnių yra ir žemesnio lygio atstovų, kuriems reikalinga pagalba (bedarbiai, ligoniai, diskriminacijos aukos). Esti keli sprendimo variantai: pirmasis – atitinkamas prekių ir paslaugų paėmimas iš apsirūpinusių žmonių ir išdalinimas sunkiau gyvenantiems, antrasis – bendrai didinti ekonominį augimą ir prieaugį padalinti visiems.

Kadangi kiekvienas asmeniškai nori, kad jo gyvenimo lygis tik gerėtų, tai visuomenę labiau žavi antrasis pagalbos variantas.

Pagalba skurstančioms šalims. Ekonomiškai stabilios, stipresnės šalys gali padėti mažiau išsisvysčiusioms šalims išbristi iš skurdo ir pakelti ekonominę situaciją šalyje.

Nagrinėjant ekonominio augimo veiksnius, reikia atsižvelgti į veiksnių visumą. Vieni veiksniai priklauso nuo kitų. Esti bendrosios ekonominio augimo sąlygos, bei daugelis kitų, nuo kurių priklauso bendrųjų sąlygų lygis ir stabilumas. Bendrosioms sąlygoms priskiriamas kainų stabilumas, tinkamas resursų paskirstymas ir kitos gyvenimo lygio augimą palaikančios sąlygos. Be išvardintų veiksnių galima išskirti ir kitų, kurie svarbūs bendrosios ekonomikos augimo sąlygoms: gyventojai, gamtiniai ištekliai, darbo našumas, kapitalas, technikos ir tecnologijos tobulinimas, ekonominė aplinka ir kt.

Kad ir kaip bebūtų gyventojai vis tik yra vienas svarbiausių ekonominio augimo veiksnių, nuo kurio priklauso būsimo augimo potencialas.

Žemės gamtiniai ištekliai yra gyvybiškai svarbūs žmonijos išlikimui ir plėtrai. Kiekviena šalis turi tam tikrų gamtinių resursų. Didesnis jų kiekis, gali būti svarbus veiksnys ekonomikos augimui. Tačiau šis veiksnys ne visada pasiteisina. Tai liudija Tarybų Sąjungos pavyzdys – gausūs gamtiniai ištekliai automatiškai negarantuoja ekonominio augimo stabilumo. Susitelkimas ties vienu aspektu, gali naikinti kitą, kuris dabartinėmis sąlygomis yra perspektyvesnis (pvz., modernizacija, inovacijų digimas ir pan.). Tačiau kartais situacija susiklosto taip, jog importuojami resursai tik kelia ekonomikos vystymąsi, nepažeisdamas žmogiškųjų veiksnių.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3299 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 286 KB
  • Ekonominės problemos es. bendra es ekonominė erdvė
    10 - 10 balsai (-ų)
Ekonominės problemos es. bendra es ekonominė erdvė. (2016 m. Sausio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonomines-problemos-es-bendra-es-ekonomine-erdve.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:29