Ekonominis aplinkos taršos optimumas ir kaštai


Ekonomikos konspektas. Ekonominis aplinkos taršos optimumas ir kaštai. “Ekologinių kaštų” struktūra. Gamtos apsaugos kaštai ( GK). Taršos sukeltas ekonominis nuostolis (EN). Ekonominis taršos optimumas. Taršos kontrolės kaštai ir ekonominis nuostolis. Aplinkos kokybės ekonominės vertės samprata. Ekonominių (piniginių) įvertinimų reikšmė. AG vertinimo principai ”Noras mokėti” ir “noras gauti kompensaciją”. Aplinkos kokybės ekonominė vertė. Vartojamoji aplinkos vertė. Nevartojamoji aplinkos vertė. Sąlyginio vertinimo metodo teorinės gairės. Sąlyginio vertinimo metodas - teoriniai aspektai. Sąlyginio vertinimo metodo praktinis panaudojimas.


funkcija EK (Z) = GK (Z) +EN (Z) pasiekia minimumą taške Z*.

Gamtininkui aplinkos užteršimas - tai antropogeninės veiklos sukeltas jos fizinių bei cheminių savybių pokytis, iššaukęs ekosistemų arba jų komponentų natūralių funkcijų susilpnėjimą ar netekimą.

Ekonomistui aplinkos taršos samprata neapsiriboja jos savybių pokyčiu bei funkcijų netektimi – jam svarbu, kaip tai atsiliepia žmonėms, t.y. pastarųjų reakcija į fizinius, cheminius ir biologinius aplinkos pokyčius

“Ekonominė” aplinkos tarša - tai antropogeninės veiklos sukeltas aplinkos naudingų savybių pokytis, iššaukęs juntamą visuomenės narių gerovės nuosmukį. Pastarojo piniginė išraiška apibūdina taršos sąlygotą visuomenės ekonominį nuostolį..

Taršos įtaka žmonių gerovei yra įvairiapusė. Jos daromos žalos formas ir joms atitinkantį ekonominį nuostolį galima sąlyginai suskirstyti į tokias poveikio grupes:

1) Žala žmogaus sveikatai -padidėjęs sergamumas ir sutrumpėjusi lauktina amžiaus trukmė. Su tuo siejamą gerovės netektį atspindi:

2) Gyvenimo sąlygų pablogėjimas, kurio įtakos žmogaus gerovei išraiška yra namų ūkio nuostoliai:

papildomos buities išlaidos - garso izoliacijai, oro kondicionavimui, namų priežiūrai bei valymui ir t.t. bei su tuo susijusi dalies laisvalaikio netektis,

3) Aplinkos rekreacinių paslaugų netektis - aplinkos gebėjimo tenkinti žmogaus fiziologinius, estetinius, kultūrinius ir pažintinius poreikius susilpnėjimas. Jo reikšmę žmogaus gerovei rodo:

pakaitalų prarastoms aplinkos paslaugoms paieškos, kūrimo ar įsigijimo kaštai - vartotojų piniginės išlaidos bei laiko kaštai susiję su naudojimusi kitur esančiomis ar brangesnėmis rekreacinėmis paslaugomis ir jas iš dalies pakeičiančiomis rinkos gėrybėmis.

prarastų aplinkos gėrybių atkūrimo kaštai - pvz., želdinių atsodinimo, vandens telkinių išvalymo ir pan.,

4) Išteklių produktyvumo nuosmukis, iššaukiantis išteklių sąnaudų naudingo efekto vienetui gauti padidėjimą. Pastarojo tiesiogine priežastimi gali tapti:

išteklių produktyvumą atstatančių priemonių įgyvendinimo kaštai - pvz., ruošiamo naudojimui vandens valymas, dirvos derlingumo didinimas trašomis ir pan.,

išteklių natūralaus produktyvumo netektį kompensuojančių priemonių pasitelkimo kaštai - pvz., prarastos produkcijos apimties pakeitimas importuojamais analogais, mažesnio našumo išteklių pasitelkimas eksploatacijai ir pan.

Suprantama, ši taršos ekonominių nuostolių klasifikacija -kaip ir kitos, sutinkamos gamtonaudos ekonomikos literatūroje- yra sąlyginė, supaprastinta schema. Kai kada ribos tarp atskirų žalos formų “išblunka”, nesunku atrasti “persidengiančių” keliose srityse, t.y. turinčių pirminius ir antrinius efektus, taršos pasekmių. Įdėmiau pažvelgus į išvardintas taršos ekonominių pasekmių rūšis, galima pastebėti, kad jos yra dviejų tipų: netekčių saugantis nuo neigiamo užterštos aplinkos poveikio ir netekčių dėl patirto poveikio. Atitinkamai taršos ekonominį nuostolį galima padalinti į:

Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma taršos ekonominio nuostolio samprata reiškia ekonominę netektį ne dėl teršalų patekimo į aplinką per se, bet dėl jos užterštumo, t.y. pakitusios aplinkos kokybės. Toliau, nesunku pastebėti, kad esant tam pačiam aplinkos užterštumo lygiui, taršos sukelto ekonominio nuostolio dydis priklausys nuo jo struktūros: kuo daugiau bus išleidžiama užterštos aplinkos poveikio sumažinimui, tuo mažesnė bus netektis dėl patirto poveikio, ir atvirkščiai. Taigi, kitoms sąlygoms (pvz., aplinkos užterštumui ir recipientų jautrumui) nekintant, taršos ekonominį nuostolį galima valdyti, siekiant mažiausio jo dydžio.

Taršos daroma aplinkai žala ir ekonominis nuostolis dėl užteršimo gali būti sumažinti vykdant aplinkos apsaugą - imantis prevencinių taršą silpninančių priemonių, mažinant gamtos išteklių įtraukimo į gamybą mastą bei didinant jau įtrauktųjų naudojimo efektyvumą. Užkirsti kelią aplinkos kokybės blogėjimui ar bent sulėtinti jo tempus bei mastus galima šiais būdais:

  • Ekonomika Konspektai
  • 2014 m.
  • 12 puslapių (4305 žodžiai)
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Ekonominis aplinkos taršos optimumas ir kaštai
    10 - 2 balsai (-ų)
Ekonominis aplinkos taršos optimumas ir kaštai. (2014 m. Vasario 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonominis-aplinkos-tarsos-optimumas-ir-kastai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 09:57