Ekonominių ciklų įtaka vertybinių popierių portfelio formavimui ir pelningumui


Finansų kursinis darbas.

Paveikslų sąrašas. Įvadas. Ekonomikos ciklai teoriniu aspektu. Ekonomikos ciklo sudedamosios dalys. Makroekonominių rodiklių įtaka ekonomikos ciklui. Vertybinių popierių portfelio pelningumo analizė. Vertybinių popierių samprata ir portfelio formavimas. Vertybinių popierių pelningumas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Tyrimo tikslas – išanalizuoti ekonomikos ciklų daromą įtaką vertybinių popierių pelningumui.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti ekonominio ciklo ir vertybinių popierių portfelio sąvoką.

Ištirti makroekonominius rodiklius, kurie daro įtaką ekonominiams ciklams.

Išanalizuoti ekonominių ciklų daromą įtaką vertybinių popierių pelningumui.

Darbo priemonės ir metodai. Mokslinės literatūros ir straipsnių analizavimas, lyginimas, duomenų grafinis vaizdavimas ir sisteminimas.

Kadangi ekonomikos svyravimai vyksta nuolat, taip pat nuolatos vyksta kilimai ir kritimai. Kai jie nuolat vyksta, tada niekas negali pasakyti kurioje ciklo stadijoje šiuo metu yra valstybės ekonomika. Dėl tokios priežasties yra bandoma išskirti sudedamąsias ciklo stadijas.

Teorija, kuri nagrinėja ekonominius ciklus mano, kad egzistuoja nuolatinė ir nuspėjamoji struktūra, kurių pagalba lengviau galima paaiškinti ekonominius pasikeitimus, kurie vyksta nuolat.

M. Bronfenbrenner, S.Werner, G. Wayland (1990) išskirtos 4 ekonomikos ciklo sudedamosios dalys pavaizduotos 1 paveiksle.

Iš pateikto paveikslo matoma, kad ekonomikos ciklą sudaro aukščiausias pakilimo taškas, žemiausias nuosmukio taškas, kilimas ir smukimas. Kylanti ekonomikos krypties liniją lemia didėjanti darbo jėga, kapitalo augimas, bei taip pat įtakos turi naujos technologijos valstybėje. Aukščiausias pakilimo taškas, parodo didžiausią valstybės ekonomikos aktyvumą, ir šis taškas yra vadinamas piku. Na, o žemiausias taškas apspindi priešingai, žemiausią aktyvumo būseną, ir šis taškas vadinamas recepcija. Autoriai ciklo trukmę autoriai apibrėžia tarp dviejų aukščiausių pakilimo taškų arba tarp dviejų žemiausių taškų. Kilimai, kritimai nuolat kartojasi, tik yra vienas skirtumas, jų trukmė. Taip pat gali būti smukimai, kurie yra virš krypties linijos, kitaip tariant, kai kyla ekonomika, gali tuo pačiu metu įvykti ir trumpi kritimai. Taip pat gali būti, ir atvirkščiai, kai ekonomika krinta, gali vykti trumpi kilimai.

P. A. Samuelson., W. D. Nordhaus (1989) taip pat išskiria 4 pagrindines ciklo stadijas, kurios pavaizduotos 2 paveiksle.

Aukščiausias ir žemiausias taškai parodo pasikeitimą, kai kilimas ir kritimas yra pagrindinės būsenos. Kritime ekonomika būna tada, kai iš eilės du ketvirčius nevyksta ekonomikos augimas. Tačiau, kai yra pasiekiamas žemiausias taškas, arba kitaip tariant „dugnas“ , tada yra pakeičiama ekonomikos kryptis, ir tada ji vėl pradeda kilti, ir taip nuolat vyksta tokios stadijos ekonomikoje.

Nors ciklų struktūra yra gan vienoda, lyginant su prieš tai išnagrinėtu autorių sukurtu ekonomikos ciklu, tačiau jie nėra reguliarūsA. Samuelson., W. D. Nordhaus (1989) savo sukurtus ekonomikos ciklus prilygina tarsi kalnams, kurie aišku turi savo viršukalnes ir slėnius.

Taip pat šie autoriai išskiria ir keletą pagrindinių ženklų, kurių pagalba galima nuspręsti apie artėjančią recepciją. Taigi, visų pirma pradeda mažėti vartotojų perkamoji galia, tačiau pramonės gaminama produkcija didėja. Tik po kurio laiko ji į sukreguoja į sumažėjusius žmonių poreikius, tada yra mažinami pagaminamos produkcijos kiekiai. Toks sprendimas, iškart sumažina ir šalies BVP. Esant tokiai situacijai šalyje, įmonės taip pat reaguoja, jos visų pirma mažina investicijas ir plėtrą. Taip šalyje pradeda mažėti darbo jėgos paklausa. Kadangi yra mažinami gaminamos produkcijos kiekiai, tai ir taip pat mažėja žaliavų paklausa. Taip pat mažėja ir įmonių pelnai, krenta akcijų kainos.

Taip pat ekonomikos ciklo sudedamąsias dalis panašiai apibūdina ir M. DeStefano (2004) ir pavaizduota 3 paveiksle.

3 paveiksle pavaizduota 4 pagrindinės stadijos. I stadija – ankstyvoji kilimo stadija, kuri prasideda nuo žemiausio taško ir yra iki augimo vidurio. Vėliau eina II stadija, kuri dar vadinama vėlyvoji augimo stadija, ir ji apima antrą kilimo pusę ir baigiasi ekonomikos ciklo piku. Na o III ir IV stadijos vadinamos kaip ankstyvasis ir vėlyvasis kritimas. Taigi, galima teigti, kad kilimo ir kritimo stadijos yra suskirstomos į 2 dalis. Toks ciklo suskirstymas padeda atlikti dar labiau efektyvesnius tyrimus, kurių pagalba galima dar tiksliau prognozuoti ekonomikos būseną esančią šalyje.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (5096 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 685 KB
  • Ekonominių ciklų įtaka vertybinių popierių portfelio formavimui ir pelningumui
    10 - 7 balsai (-ų)
Ekonominių ciklų įtaka vertybinių popierių portfelio formavimui ir pelningumui. (2016 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonominiu-ciklu-itaka-vertybiniu-popieriu-portfelio-formavimui-ir-pelningumui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:24