Ekonominių integracinių darinių Europoje ir Azijoje charakteristika


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Integracijos esmė, principai ir formos. Integracijos procesas ir jo įtaka ekonomikai. Integrcijos proceso formos. Ekonominės integracijos teorijos ir etapai. Integracijos principai. Ekonominės integracijos etapai. Pagrindinių ekonominių integracijų darinių Europoje ir azijoje charakteristika. Ekonominės integracijos formų raiška Europoje. Ekonominės integracijos Europoje charakteristikos. Ekonominės integracijos formų raiška Azijoje. Ekonominės integracijos Azijoje charakteristikos. Išvados. Literatūra.


Darbo tiklas – išanalizuoti ekonominius integracijos dariniu Europoje ir Azijoje.

Darbo objektas –

Analizuojant integracijos įtaką augimui galima naudoti arba neoklasikinius, arba endogeninius augimo modelius (Vetlov; 2003).

Pagal neoklasikinę teoriją integracija ir kiti instituciniai veiksniai neturi įtakos valstybės augimo tempui, kuris priklauso tik nuo egzogeniškai apibrėžiamos technologinės pažangos. Kapitalo indėlio ir darbo našumo augimas ir pusiausvyra lemiami pastovaus technologinės pažangos tempo augimą. Instituciniai pasikeitimai keičia investicijų normą arba jų efektyvumą, bet tai turi tik laikiną įtaką augimui ir po pereinamojo laikotarpio grįžtama prie pastovaus valstybės lygio. Taigi neoklasikinė teorija atmeta pastovią integracijos įtaką augimui, bet pripažįsta jos statinį ir dinaminį poveikį (Leungnaruemitchai, Schadler; 2007).

Statinis efektas turi tris pagrindinius šaltinius: mažesnes prekybos sąnaudas, padidėjusią konkurenciją ir išaugusį veiksnių mobilumą, todėl pirmame etape gamybos augimas yra didesnis esant tam pačiam veiksnių indėliui. Dinaminis efektas pasireiškia, kai didesnė gamyba, esant pastoviai investicijų normai, lemia didesnes investicijas ir kapitalo indėlį, o tai savo ruožtu lemia tolesnį gamybos didėjimą (Starkevičiūtė; 2007).

Dauguma endogeninių augimo modelių įvertina masto ekonomijos įtaką, o tai reiškia, kad didesnė valstybė jaučia didesnę teigiamą integracijos įtaką augimui. Tokios nuomonės laikosi žinomi mokslininkai P. Romeris, Grossmanas, Helpmanas ir kiti. Juk dviejų panašių ekonomikų integracija gali būti vertinama kaip ekonomijos mas masto padidinimas. ŽmogiŠkasis kapitalas, dirbantis abiejose Šalyse, generuoja žinias, integracija leidžia pasireikšti masto efektui mokslo tyrimų srityje, tačiau tai nereiškia, kad dėl integracijos atradimų padvigubėja (Vetlov; 2003).

Šių modelių kritikų teigimu, ESPO šalių pokario patirtis liudija, kad ekonomikos augimo tempas išliko stabilus, nors darbuotojų mokslo tyrimo sektoriuje daugėjo. Atsakant į pateiktą kritiką buvo sukurti endogeniniai modeliai, kurie neatsižvelgia į masto ekonomijos įtaką, remdamiesi nuostata, kad indėliui, besikaupiančiam mokslo tyrimų darbų srityje, būdinga mažėjanti grįža, bet tyrimai tampa vis sudėtingesni (Vetlov; 2003).

Apibendrinant įvairių ekonomikos požiūrių mokslininkų atliktus integracijos efekto tyrimus, galima išskirti dvi augimo rūšis:

• integracijos skatinamas augimas dėl techninės pažangos, t. y. didesnė gamyba su tuo pačiu kapitalo ir darbo indėliu;

• integracijos skatinamas augimas dėl investicijų, t. y. didesnė gamyba didėjant gamybos veiksnių indėliui.

Ekonominės integracijos teorijas atspindi dvi koncepcijos, turinčios visiškai priešingus požiūrius (Velynis, 2000):

Visi aukščiau išvardinti integracijos principai yra svarbūs, kuriant valstybių sąjungas, nes daro įtaką pagrindinių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo būdams ir metodams.

Laisvosios prekybos zona – dalyvaujančios šalys viena kitai netaiko vidaus tarifų visoms arba kai kurioms prekėms.

Muitų sąjunga – taikomi tokie patys išoriniai muitų tarifai trečiosioms šalims bei bendra prekybos politika.

Viena bendra rinka – bendros produktų taisyklės ir laisvas prekių, kapitalo, darbo jėgos ir paslaugų judėjimas.

Visiška ekonominė integracija – visi pirmiau minėti dalykai ir suderinta fiskalinė bei kitos ekonominės politikos strategijos.

Skirtingi autoriai pateikia ne visai vienodą integracijos etapų/formų skirstymą arba toms pačioms integracijos formoms įvardinti naudova skirtingas sąvokas, daugelis mokslininkų skiria šešis ekonominės integracijos formas/etapus: (žr. 2 lentelę).

Europos sąjungoje ypač aiškiai pasireiškia ekonominės integracijos formos (etapai). Kai 1958 m. Europos Sąjunga buvo įkurta kaip Europos Ekonominė Bendrija, buvo siekiama sukurti muitų sąjungą ir bendrą žemės ūkio rinką. Vėliau šios bendros rinkos ribos buvo išplėstos, kad ji apimtų ir vienos bendros rinkos prekes bei paslaugas. Didžia dalimi šis procesas užbaigtas 1993 m. Šiandien Europos Sąjunga yra penktame iš žemiau pateiktų integracijos formų etape. Laipsniška ekonominė integracija prasidėjo ne nuo sprendimo sukurti eurą – tai yra ilgas procesas, ES istorijos dalis ir vienas svarbiausių jos pasiekimų. Vykstant ES integracijai ji turi pereiti visus integracijos etapus/formas ir suvienodinti savo tarpusavio (vidaus) ir užsienio prekybos nuostatas (Paulikas, 2004).

  • Ekonomika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Alina
  • 21 puslapis (5735 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Ekonominių integracinių darinių Europoje ir Azijoje charakteristika
    10 - 1 balsai (-ų)
Ekonominių integracinių darinių Europoje ir Azijoje charakteristika. (2017 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonominiu-integraciniu-dariniu-europoje-ir-azijoje-charakteristika.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 21:50