Ekonominių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas kursinis


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Įmonės veiklos ekonominių rodiklių skaičiavimas. Gamybos apimtis ir mastas. Pagrindinių ir pagalbinių darbininkų poreikis. Pagrindinių darbininkų darbo užmokesčio fondas. Tiesioginės gamybos išlaidos kiekvienam gaminiui. Bendrosios metų netiesioginės gamybos išlaidos ir kiekvieno gaminio netiesioginės gamybos išlaidos. Kiekvieno gaminio gamybinė savikaina. Įmonės metų veiklos sąnaudos. Įmonės veiklos rezultatai (grynasis pelnas). Įmonės veiklos efektyvumo vertinimo rodikliai. Įmonės veiklos rezultatai. Įmonės veiklos palyginimas su vidutiniais tam tikros veiklos rūšies rodikliais. Išvados. Pasiūlymai. Literatūra. Lentėlė.


Apskaičiuoti įmonės gamybos apimtį ir mąstą, pagrindinių ir pagalbnių darbininkų poreikį bei pagrindinių darbininkų darbo užmokesčio fondą;

Apskaičiuoti įmonės tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas kiekvienam gaminiui ir surasti įmonės kiekvieno gaminio savikainą;

Įvertinti įmonės veiklą, palyginus ją su vidutiniais tam tikros veiklos rūšies rodikliais, pateikti išsamias išvadas ir rekomendacijas.

Gamybos apimtis – tai įmonės produkcija, kurią per tam tikrą arba planuojamą laikotarpį turi pagaminti įmonė, tam kad apsidrausti reikalingas pardavimų apimtis ir pagamintos produkcijos atsargas. Produkcijos gamybos apimtį apskaičiuojame, kai iš parduotos produkcijos apimties atimame pagamintos produkcijos atsargų likučius laikotarpio pradžioje ir pridedame pagamintos produkcijos atsargų likučius laikotarpio pabaigoje. 

Gamybos mastas – tai įmonėje atliktų darbų (baigtų ar nebaigtų) apimtis vertine išraiška. Gamybos mastą apskaičiuojame, kai iš tam tikro laikotarpio pagamintos produkcijos apimties atimame nebaigtą gamybą laikotarpio pradžioje ir pridedame nebaigtą gamybą laikotarpio pabaigoje. Produkcijos gamybos apimtis gali sutapti su gamybos mastu. Mūsų nagrinėjamoje situacijoje gamybos apimtis ir gamybos mastas sutapo kadangi nėra duota nebaigta gamyba laikotarpio pabaigoje.

Gamybos apimtis apskaičiuojama FIFO metodu. Iš pardavimo apimčių atėmus pagamintos produkcijos atsargas metų pradžioje ir pridėjus pagamintos produkcijos atsargas metų pabaigoje: 1504−156+290=1638 vnt., langų su viena varčia gamybos apimtis yra 1638 vnt, o langų su dviem varčiomis gamybos apimtis yra 2060 (vnt.).

Kiekvienai įmonei yra svarbu planuoti darbuotojų skaičių. Įmonė turi nustatyti minimalų jų skaičių, tam kad įgyvendinti savo tikslus. Darbuotojų skaičiaus planavimo procesas privalo susidaryti iš kelių pagrindinių žingsnių: nustatyti organizacinių tikslų poveikį atskiriems organizacijos padaliniams; nustatyti busimo kvalifikuoto darbuotojų skaičių; nustatyti papildomą darbuotojų skaičių esant turimam personalui. Įprastai įmonės administracijos darbuotojų - vadovų, specialistų ir kitų tarnautojų skaičių nustato pagal etatų sąrašus. Pirmiausiai reikia atsižvelgti į tam tikros įmonės specifiką ir taikomą darbuotojų poreikio apskaičiavimo metodiką. Darbininkų skaičių galime apskaičiuoti, kai iš darbo imlumo padaliname vieno darbininko planinio efektyvumo darbo laiko fondą. Vieno darbininko planinis efektyvus darbo laiko fondas: 251∙8∙0,875=1 757 val.

Darbininkai: 3439,8251∙8∙0.875∙1,012=1,93 t.y 2 darbuotojai. Kiti skaičiavimai apskaičiuojami analogiškai. Pagalbiniai darbininkai nagrinėjamoje situacijoje sudaro 10 procentų pagrindinių darbininkų skaičiaus. Pagalbiniai darbininkai: 2+2+1+4+3+2∙ 10%=1,4 t.y 2 darbininkai, įmonėje iš viso dirba 14 darbuotojų, iš jų 2 darbuotojai yra pagalbiniai.

Darbo užmokesčio fondas – tai visų įmonėje dirbančių darbuotojų susumuotas darbo užmokestis. Darbininkų darbo užmokesčio fondas susideda iš pagrindinio darbo užmokesčio, premijų, atostoginių ir kitų atidėjimų. Už kiekvieną normų viršijimo procentą mokama 2 proc. vienetinio darbo užmokesčio dydžio premija, atostoginių ir kiti mokėjimų atidėjimai sudaro 9,9 procentus darbo užmokesčio sumos.

Vienetinis įkainis apskaičiuojamas padauginus valandinį tarifinį atlygį iš laiko normos produkcijos vienetui: 2,1∙3,50=7,35 Eur, langų su dviem varčiomis įkainio skaičiavimai atlikti analogiškai.

Darbo užmokesčio fondas lango su dviem varčiomis suskaičiuotas taip pat, kaip ir su viena varčia.

Tiesioginių medžiagų sunaudojimo išlaidos – tai medžiagų išlaidos, kurias galima tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam gaminiui. Tiesiogines medžiagų išlaidas sudaro medžiagos (žaliavos), komplektavimo gaminiai ir medžiagų gabenimo ir kito parengimo išlaidos. Tiesiogines medžiagų išlaidas galime apskaičiuoti sudauginus medžiagos sunaudojimo normą su jos kaina.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Lauryna
  • 27 puslapiai (4259 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 169 KB
  • Ekonominių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas kursinis
    10 - 3 balsai (-ų)
Ekonominių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas kursinis . (2017 m. Spalio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonominiu-rodikliu-skaiciavimas-ir-vertinimas-kursinis.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 20:29