Ekonominių teorijų raida


Ekonomikos konspektas. Kembridžo mokykla. Paklausos dėsniu. Lozanos mokykla. Keinsizmas džonas menardas keinsas. Keinso teorijos esmė. Užimtumo lygio ir efektyvios paklausos keinsistinė koncepcija. Santaupų ir investicijų Keinso teorija. Investicijų paskatos. Polinkis vartoti. Investicijų multiplikatoriaus teorija. Keinsistinės makroreguliavimo priemonės. Neokeinsizmas ir pokeinsizmas. Monetarizmas klasikinis ir tarptautinis monetarizmas. Monetarinė pinigų paklausos ir pasiūlos teorija.


–grynosios konkurencijos sąlygomis įmonė negali daryti įtakos rinkai, o jos tikslas maksimizuoti pelną. Šio tikslo pasiekimo sąlygos:

–tobula gamybos organizacija;

–gamybos veiksnių optimali kombinacija, leidžianti minimizuoti gamybos kaštus;

siūlė naudoti pusiausvyros kainos sąvoką, kai kaina – lygi pasiūlos kainai, pasireiškia pusiausvyros tendencija. Jo pasiūlytas pusiausvyros kainos modelis naudojamas šiuolaikinėje ekonomikoje ir vadinamas Maršalo kryžiumi siūlė naudoti pusiausvyros kainos sąvoką, kai kaina – lygi pasiūlos kainai, pasireiškia pusiausvyros tendencija. Jo pasiūlytas pusiausvyros kainos modelis naudojamas šiuolaikinėje ekonomikoje ir vadinamas Maršalo kryžiumi

–realus procento lygis, kapitalo pasiūlos požiūriu, priklauso nuo to, kokia pirmenybė teikiama dabarčiai, palyginus su ateitimi;

–pelną priskyrė ketvirtajam gamybiniam ištekliui t.y. verslo organizavimui. Pelną gauna tie, kurie organizuoja ūkinę veiklą t.y. verslininkai;

–kritikavo autorius, kurie pelną nagrinėjo kaip atlyginimą už riziką.

•Tipinė rinka tampa simetrine arba nesimetrine oligopolija, kada dominuoja dvi ar trys kompanijos.

•Realiąją rinką labiausiai atitinka oligopolinė, o ne grynosios konkurencijos ar grynosios monopolijos rinkos

•Grynoji monopolija – situacija, kuomet rinkoje vienas pardavėjas, nėra prekių pakaitų, yra rinkos barjerai, neleidžiantys konkurentams patekti į rinką, paklausa absoliučiai neelastinga.

–Nacionalinių pajamų perskirstymas, kritikų nuomone, nepadidina nacionalinio produkto apimties, ir nuo to nedidėja visų gerovė.

•Rinkos kainos neišreiškia paslaugų ir kitų gėrybių tikrosios visuomenės reikšmės.

•Nacijos bendra gerovė – daug platesnė sąvoka, negu atskirų asmenų ir socialinių grupių (arba įmonių) gerovių suma.

•Nacijos gerovė priklauso ne tik nuo bendrojo pajamų dydžio ir jo lygio pokyčio, bet ir darbo sąlygų, darbo pobūdžio, kiekybinių ir kokybinių reikalavimų būsto paslaugoms, gyvenimo saugumo ir bendros tvarkos, santykių tarp žmonių, lygiai taip pat socialinės grupės (arba įmonės) gerovė – platesnis reiškinys, negu atskirų asmenų, sudarančių tą grupę, gerovių suma.

•Nacijos, socialinių grupių (įmonių) ir atskirų asmenų interesai ne visada sutampa

•Neigė, kad monopolija sužlugdo konkurenciją, tvirtindamas egzistuoja konkurencijos ir monopolijos suderinamumas, kurio modelis – monopolinė konkurencija.

•ypatingą dėmesį skyrė prekių pardavimų organizavimui, reklamos panaudojimui.

•atskleidė „pardavimų kaštų“ sąvoką, detaliai išnagrinėjo šio konkurencijos instrumento esmę, parodė reklamos įtaką paklausos formavimui.

•Paklausą nulemia ne tik pajamos, interesai, pirkėjo prioritetai, bet ir prekių pardavėjo organizuotas jų pardavimas.

•Vienas iš duopolininkų savarankiškai įvertina produkcijos paklausą ir nustato, kokią apimtį būtų galima parduoti, kai konkurentų pagaminamos produkcijos kiekis nesikeičia.

•Monopolinėje rinkoje gaminamas mažiausias produkcijos kiekis, o didžiausias – grynosios konkurencijos rinkoje, tuo tarpu duopolijoje gaminamas kiekis yra tarp monopolijos ir grynosios konkurencijos

–Skyrė dėmesį ekonomikos reiškinių matavimo problemai, prognozėms, kaip veiksniui, nulemiančiam gamybos ir užimtumo apimtį, pateikiami pajamų, santaupų ir investicijų kategorijų apibrėžimai;

–Ypatingą dėmesį skyrė investicijų, palūkanų normų, likvidumo ir užimtumo bendrosios teorijos klausimams;

•Esant duotam technikos lygiui, naudojamų išteklių apimčiai ir gamybos kaštų lygiui, visuminės pajamos priklauso nuo užimtumo lygio;

•Santykis tarp visuminių pajamų ir numatomų išlaidų vartojimui priklauso nuo visuomenės polinkio vartoti;

•Verslininkų paklausa darbui priklauso nuo visuomenės numatomų išlaidų vartojimui ir investicijoms t.y. nuo efektyvios paklausos;

•Esant pastoviam polinkiui vartoti, užimtumas negali didėti, jeigu nedidėja visuomenės išlaidos investicijoms;

•Ekonomika gali būti pusiausvyroje esant mažesniam užimtumui negu visiškas užimtumas. Ši pusiausvyra yra visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos kreivių susikirtimų taške.

•Problema, kuria Keinsas siekė išspręsti, buvo ta, kad reikėjo nustatyti, kokie veiksniai susiuję su gamybos ir užimtumo svyravimais.

•manė, kad tradicinė mikroekonominė analizė neleidžia išspręsti šios problemos.

•padarė išvadą, kad laisvosios rinkos teorija naujomis ekonomikos sąlygomis – klaidinga

•Netekę darbo darbininkai sutinka dirbti už mažesnį užmokestį, tačiau darbo nesuranda.

•padarė išvadą, jog visuomeninio produkto ir užimtumo apimtis ir jų dinamiką nulemia ne pasiūlos, o paklausos veiksniai.

•tvirtino, jog visa produkcijos vertė turi būti tiesiogiai ir netiesiogiai sunaudota produktams pirkti

•visuminės išlaidos sunaudoja tik dalį visuminių pajamų, o kita dalis – santaupos. Nuostata, kad išlaidos didėja kitokiu laipsniu nei pajamos – viena iš kertinių Keinso teorijos nuostatų.

•pajamos – pagrindinis vartojimą nulemiantis veiksnys.

•Santaupų dydis – likutis, susidarantis iš skirtumo tarp pajamų dydžio ir vartojimo lygio.

  • Ekonomika Konspektai
  • 2015 m.
  • 22 puslapiai (4388 žodžiai)
  • Mokykla
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 174 KB
  • Ekonominių teorijų raida
    10 - 10 balsai (-ų)
Ekonominių teorijų raida. (2015 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekonominiu-teoriju-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:40