Eksploatacinės medžiagos


Mechanikos referatas.

Eksploatacinės medžiagos 28. ACEA alyvų klasių sistema ir kokybės kategorijos. CCMC alyvų klasifikavimo sistema ir kokybės kategorijos. Transporto priemonės ir jų eksploatacinės medžiagos. Variklio slėgio sistema Variklių tepimo sistemos. Bazinės alyvos. Mineralinių bazinių alyvų gamyba. Prekinės alyvos. Variklinių alyvų asortimentas. Variklinių alyvų ženklinimas. Rekomendacijos variklinių alyvų naudojimui. Tepalų sudėtis ir savybės. Tepalų ženklinimas. ACEA kokybės grupė. Naudojimas priklausomai nuo klimato zonos ar metų laiko. Transmisinės alyvos . CCMC europietiška alyvų eilė .


Tepimo šlapiuoju karteriu sistemos struktūrinė schema: 1-alyvos karteris, 2-alyvos ėmiklis, 3 alyvos siurblys, 4-apsauginis vožtuvas, 5-alyvos filtras, 6-praleidžiamasis vožtuvas, 7-manometras, 8-slėgio kanalas, 9-kanalai velene, 10-vertikalus slėgio kanalas, 11-redukcinis vožtuvas, 12-radiatorius

Dalis alyvos sutepa pagrindinius guolius ir ištrykšta; kita dalis alkūninio veleno kanalais slegiama į veleno skriejiklinius guolius, juos sutepa ir ištrykšta.

Dalis alyvos, kuri patenka į galvutę, kanalais slegiama į skirstymo veleno guolius ir juos tepa , o ištryškusi iš guolių tarpų išsitaško, tepa ir aušina svirteles, vožtuvus, spyruokles. Atlikusi savo darbą alyva grįžta atgal į karterį.

Alyvos sutepa, ataušina, valo besitrinančius detalių paviršius, apsaugo juos nuo atmosferos ir korozijos poveikio. Alyvos gali būti vartojamos elektros izoliacijai, judesio perdavimui ir kitais tikslais. Jos yra klampūs skysčiai, kurie gaunami perdirbant naftą arba sintezės būdu. Alyvos, kurios gaunamos iš naftos, vadinamos mineralinėmis, o gaunamos sintezės būdu – sintetinėmis alyvomis. Pagal panaudojimo paskirtį ir atliekamas funkcijas jos yra skirstomos į: tepamąsias, hidraulines, technologines, izoliacines, konservacines, šilumokaičių, metalo pjovimo ir kitokios paskirties. Dažnai ta pati alyva atlieka kelias funkcijas, pvz., tepamosios alyvos ne tik tepa besitrinančius detalių paviršius, bet ir juos aušina, plauna nuo šių paviršių dilimo atliekas – drožles. Todėl kai kurios alyvos yra naudojamos keliose srityse. Kita vertus, mechanizmų eksploatavimo sąlygos būna labai skirtingos ir šioms sąlygoms tenkinti reikalingos specialios alyvų rūšys. Tai verčia plėsti alyvų asortimentą.

Bazinės alyvos. Gaminti labai didelį alyvų asortimentą naftos perdirbimo kombinatuose arba sintezės gamyklose ekonomiškai nėra naudinga, nes gerokai didėja alyvų savikaina ir galutinė produkcijos kaina. Todėl ten gaminamas palyginti nedidelis alyvų asortimentas, vadinamas bazinėmis alyvomis. Šios alyvos viena nuo kitos skiriasi chemine naftos komponentų sudėtimi,

atmosferinis distiliavimas – jo metu gaunamos dujos, benzinas, žibalas, dyzelinas, mazutas ir likutinė alyva; vakuuminis distiliavimas – jo metu gaunamas dyzelinas ir skirtingos klampos frakcijos, kurios sudaro bazinių alyvų pagrindą; Vakuuminės distiliacijos produktai toliau valomi ekstrakcijos būdu, kurio metu tirpikliais atskiriami nereikalingi junginiai, o vėliau atliekamas alyvos frakcijų deparafinavimas (atskiriamas parafinas). Dar gali būti atliekamas alyvos hidridinimas, katalizinimas, hidrokrekingas, valymas molžemiu ir kristaliniais aliumosilikatais. Iš mazuto vakuuminio distiliavimo būdu gaunamos skystoji, vidutinė vakuuminė ir tirštoji likutinė alyva, kurios skiriasi virimo temperatūra. Distiliato likutis yra gudronas, kuris dar vadinamas vakuuminiu likučiu. Iš jo pagaminta alyva yra gana klampi ir naudojama bazinių alyvų gamybai. Pagal frakcinę sudėtį bazinės alyvos skirstomos į distiliacines, mišinines ir likutines. Distiliacinės gaminamos iš vienos distiliacijos frakcijos arba kelių sumaišytų distiliatų. Mišininės gaunamos sumaišius distiliatus su likutine alyva, o likutinės nemaišomos su kitomis. Likutinės alyvos turi

geras eksploatacines tepimo, antioksidacines savybes ir tinka transmisinių alyvų gamybai.

Kai kurie benzino ir kitų degalų komponentai (azoto ir sieros junginiai) varikliams būna kenksmingi, tačiau alyvoje jie būna labai vertingi, nes slopina alyvos oksidaciją ir gerina alyvos antikorozines savybes.

Prekinės alyvos. Bazinių alyvų pagrindu, sumaišant jas tarpusavyje arba pridedant į jas reikalingų priedų, gaunamos prekinės alyvos, kurios gaminamos komponavimo gamyklose. Lietuvoje, Klaipėdoje, yra „Pemco“ grupės alyvų komponavimo gamykla, kuri Rusijos naftos perdirbimo kombinatų bazinę alyvą komponuoja su „Lubrizol“ arba „Paramins“ priedų rinkiniais.

traktorių, savaeigių mašinų ir mechanizmų varikliams yra parenkamos skirtingos alyvos. Netgi tų pačių transporto priemonių varikliai gali būti pildomi ne vienomis ir tomis pačiomis alyvomis. Jos būna gamyklinės ir priežiūros alyvos. Pagamintų transporto priemonių varikliai gamykloje pildomi tinkamiausia gamykline variklio alyva. Eksploatuojant ir prižiūrint transporto priemones, naudojamos priežiūros alyvos, o įsigyti gamyklinių galima tik firminėse serviso įmonėse.

  • Mechanika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3693 žodžiai)
  • Mechanikos referatai
  • Microsoft Word 192 KB
  • Eksploatacinės medžiagos
    10 - 9 balsai (-ų)
Eksploatacinės medžiagos. (2016 m. Balandžio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/eksploatacines-medziagos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:53