Eksplotacinių medžiagų konspektas


Chemijos konspektas.

Nafta. Naftos perdirbimas į tepalus ir degalus. Degalų ir tepalų valymas. Prekinių degalų ir tepalų ruošimas. Kuro rūšys, savybės, degimas. Kuro klasifikacija. Kuro elementinė sudėtis ir šilumingumas. Kuro degimas. Benzino degimas. Mišinio ruošimas dyzeliniuose varikliuose. Automobiliniai degalai.


Temos turinys: Naftos gavimas, gaunami produktai, naftos ištekliai, naftos elementinė sudėtis, naftos fiziniai ir cheminiai perdirbimo būdai, degalų ir tepalų valymas, prekinių degalų ir tepalų ruošimas.

Visi angliavandeniliai, esantys naftoje, pagal struktūrą ir chemines savybes yra skirstomi į tris grupes: alkanus, kurių cheminė formulė CnH2n+2 ( n- bet koks teigiamas sveikas skaičius); cikloalkanus CnH2n ir arenus CnH2n-6. Daugiausia alkanų būna lengvose (benzininėse) frakcijose. Cikloalkanų paprastai pasitaiko visose frakcijose (beveik po lygiai). Be šių pagrindinių angliavandenilių, naftoje dar būna įvairių sieros, deguonies ir azoto junginių bei laisvos sieros. Šie junginiai kaupiasi dervingoje naftos dalyje. Kartais, bet labai retai, pasitaiko šiek tiek ir nesočiųjų angliavandenilių. (Plačiau 1 literatūros šaltinyje)

2.2. Cheminiai naftos perdirbimo būdai. Distiliuojant naftą, benzino gaunama nedaug – vos 10-15% nuo perdirbamos naftos. Be to, distiliatas būna labai neatsparus detonacijai, nes naftos lengvosiose frakcijose, kurių, distiliuojant naftą, patenka į benzinus, daugiausia yra oksidacijai neatsparių normaliųjų alkanų. Distiliuoto benzino oktaninis skaičius neviršija 60-70 vienetų.

Daugiau ir geresnės kokybės benzino gaunama taikant antrinius – cheminius naftos perdirbimo būdus. Gaminant dyzelinius degalus ir tepalus, distiliatų perdirbinėti chemiškai nebereikia.

Riformingo paskirtis – padidinti benzino atsparumą detonacijai.

sieros junginių ir organinių rūgščių, sukeliančių metalų koroziją, nesočiųjų angliavandenilių, mažinančių stabilumą, dervingų ir asfaltinių junginių, kurie ant įkaitusių detalių sudaro lakus ir nuodegas, kietų angliavandenilių, pakeliančių stingimo temperatūrą, įvairių policiklinių junginių, bloginančių produktų savybes žemoje temperatūroje ir didinančių nuodegų kiekį. Visus tokius junginius reikia pašalinti.

Valoma cheminiais ir fiziniais būdais. Valant chemiškai, naftoje esančios priemaišos sujungiamos su valymo reagentais ir po to atskiriamos. Labiausiai paplitę cheminio valymo būdai yra hidrinimas bei valymas rūgštimis ir šarmais. Fiziškai valoma selektyviais tirpikliais arba adsorbentais. Nepageidaujamos priemaišos ištirpdinamos arba adsorbuojamos ir taip atskiriamos.

izomerizacijos ir kitokiais būdais gautus benzinus bei kitus komponentus. Dozuojant stengiamasi gauti reikalingos frakcinės sudėties ir atsparumo detonacijai degalus. Kiekviena gamykla gali gaminti skirtingos receptūros tos pačios markės benzinus, tačiau jų kokybiniai rodikliai neturi skirtis nuo standartinių reikšmių.

Norint padidinti benzinų atsparumą detonacijai, į juos gali būti įdedama metiltretbutilo eterio (gaminant neetiliuotą benziną) arba tetraetilšvino (kai benzinas etiliuotas). Žieminių rūšių benzinai gaunami įdedant į vasarinius benzinus 5% butano.

Didesnio oktaninio skaičiaus benzino pagrindinis komponentas riformingo benzinas. Mažesnio oktaninio skaičiaus benzinuose pagrindinis komponentas gali būti ne taip atsparus detonacijai riformingo produktas. Kad variklį būtų galima lengviau paleisti, į tokius benzinus įmaišoma 10% lengvųjų distiliatų.

Dyzeliniai degalai greitaeigiams varikliams gaminami iš vidutinių distiliatų, į juos gali būti įmaišoma iki 20% katalitinio krekingo gazolio.

Prekiniai tepalai gaminami iš bazinių tepalų į juos įmaišant nuo 3 iki 20% specialiųjų priedų eksploatacinėms savybėms pagerinti. Baziniai tepalai ruošiami iš distiliatų, kurie sumaišomi vieni su kitais arba atliekų tepalais, jei norima gauti tam tikros klampos produktus.

Temos turinys: Kuro klasifikacija; kuro elementinė sudėtis; šilumingumas; plyksnio, užsidegimo ir savaiminio užsidegimo temperatūros; oro pertekliaus koeficientas; benzino degimas (mišinio degimo fazės, degimo greitis, detonacija); mišinio degimas dyzeliniuose varikliuose.

Kuras naudojamas šiluminei energijai gauti. Ne kiekviena deganti medžiaga yra kuras. Kuru vadinamos tokios medžiagos, kurios lengvai užsidega, degdamos išskiria daug šilumos, yra kaitrios, paplitusios gamtoje ir lengvai gaunamos, patvarios ir pigios, degdamos nekenkia žmogui ir aplinkai. Šiomis savybėmis geriausiai pasižymi organinės medžiagos – gamtinės dujos, nafta, akmens anglis, degieji skalūnai, durpės mediena.

  • Chemija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 61 puslapis (21731 žodis)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 198 KB
  • Eksplotacinių medžiagų konspektas
    10 - 5 balsai (-ų)
Eksplotacinių medžiagų konspektas. (2016 m. Kovo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/eksplotaciniu-medziagu-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:22