Eksporto iš Lietuvos rodiklių analizė


Statistikos kursinis darbas. Įvadas. Teorija. Laisvoji prekyba. Protekcionizmas. Dempingas. Embargas. Užsienio prekybą. Laisvoji prekybos zona. Muitų sąjunga. Praktinė dalis. Bendra makroekonomikos apžvalga. Situacija ir problematika rinkoje. Eksporto apimtis didino tradiciniai sektoriai. Vis svarbesnėmis rinkomis tampa ne es šalys Lietuvos eksportą 2011 m. Augino tradiciniai sektoriai. Paslaugų eksportas augo rekordiniais tempais,tačiau paslaugų eksportuojame mažiausiai tarpbaltijos šalių. Išvados.


2.4Paslaugų eksportas augo rekordiniais tempais,tačiau paslaugų eksportuojame mažiausiai tarpbaltijos šalių.

Praėję metai buvo sėkmingi Baltijos valstybėms, kurios vėl susigrąžino sparčiausiai Europos Sąjungoje augančio regiono vardą. Augimo čempionai Europoje ir vėl buvo estai, pasiekę įspūdingą 7,6 proc. ūkio augimą, Lietuva tenkinosi antra vieta su 5,9 proc. rezultatu, o latviai liko treti – 5,5 proc. (žr. 1.1 lentelę). Bet jau pernai metų pabaigoje pradėjo ryškėti Baltijos ūkių augimo lėtėjimo ženklai, mat lėčiau augo eksporto apimtys, o silpnas vidaus vartojimas ekonomikose kol kas yra antraeilis. Lietuvos ir Estijos ekonomikų plėtra lėtėjo ir pirmame 2012 m. ketvirtyje (3,9 proc. metinis BVP augimas abiejose šalyse), o latvių ekonomikos šuoliuką (6,8 proc.) galima paaiškinti žema palyginamą ja baze – Latvijos BVP 2011 m. pradžioje augo dvigubai lėčiau nei Lietuvos ir Estijos. Nors makroekonominiai rodikliai liudija Lietuvą jau išgyvenus sunkų ūkio nuosmukį, tačiau krizės pasekmės dar bus juntamos. 2009 m. krizė nebuvo eilinė, nes ji žymėjo lūžio tašką – iki 2008 m. Lietuvos ekonomikos augimą lėmė vešėjusios statybos, o artimiausioje ateityje ūkį labiausiai į priekį temps eksportuojantys sektoriai. Toks šalies ūkio persitvarkymas reiškia, jog gyventojų pajamoms ir darbo rinkai reikės laiko prisitaikyti prie naujų ekonomikos realijų bei pasiekti prieškrizinį lygį.

Lietuvos eksportą 2011 m. augino tradiciniai sektoriai (žr. 6.4 diagramą). Atmetus MK eksportą, matyti, jog puikiai sekėsi maisto pramonei – maisto prekių eksportas pernai augo 19,1 proc., o paruošti maisto produktai sudarė 5,9 proc. šalies eksporto. Mašinų ir mechaninių įrenginių, kurie sudaro maždaug dešimtadalį šalies eksporto, pardavimai užsienyje 2011 m. padidėjo 27,3 proc. Taip pat dešimtadalį šalies eksporto sudaranti chemijos pramonė pernai eksporto apimtis augino įspūdingu 45,2 proc. tempu. Transporto priemonių eksportas pernai sudarė 7,7 proc., tačiau didžiąją dalį užėmė automobilių reeksportas į NVS šalis. Žvelgiant į eksporto rinkas matyti didėjanti NVS šalių svarba, tačiau Europos Są junga kol kas išlieka didžiausia eksporto rinka. Atmetus MK eksportą, pardavimų apimtys ES šalyse sudarė 56,7 proc. viso eksporto. ES svarba pastebimai mažėja: 2009 m.

Eksporto iš Lietuvos rodiklių analizė. (2013 m. Rugsėjo 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/eksporto-is-lietuvos-rodikliu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:44