Eksporto plėtros galimybės


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Eksporto plėtros galimybių teoriniai aspektai. Tarptautinės prekybos samprata. Eksporto motyvai. Eksporto būdai. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus apžvalga. Medienos ir medienos gaminių gamyba Lietuvoje. Sektoriaus gaminamos produkcijos paklausa užsienio rinkose. Uab ,,juodeliai" eksporto plėtros galimybės. Uab ,,Juodeliai“ charakteristika. Uab ,,Juodeliai“ naudojami transportavimo būdai. Uab ,,Juodeliai“ SWOT analizė. Potencialių eksporto rinkų paieška. Rusijos PEST analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Temos aktualumas. Kadangi medienos ir medienos gaminių gamybos sektorius yra reikšmingas visai šalies ekonomikai, svarbu, kad šis sektorius gebėtų didinti pardavimų apimtis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Galimybė ekportuoti produkciją daugeliui įmonių padeda ne tik išsilaikyti rinkoje, bet ir didinti gamybos, kartu ir prekybos, apimtis, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas, todėl įmonės turi spręsti pagrindinį klausimą – kaip išplėsti eksportą ir padidinti jo galimybes.Rinkų išplėtimas taip pat diversifikuoja pardavimus, gamintojai tampa mažiau priklausomi nuo vienos ar kelių rinkų, tad auga jų konkurencingumas ir mažėja rizika. Kadangi eksporto reikšmė nemažės net ir padidėjus šalies vidaus paklausai, nes Lietuvos rinka yra per maža, įmonėms yra būtina analizuoti eksporto galimybių plėtrą į naujas, dar nepaliestas, eksporto rinkas.

Darbo objektas. Eksporto plėtra.

Darbo tikslas. Išanalizuoti UAB ,,Juodeliai“ eksporto plėtros galimybes.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti pagrindinius eksporto motyvus, būdus ir tikslus;

Atlikti medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus apžvalgą;

Išanalizuoti UAB ,,Juodeliai“ gaminamos produkcijos plėtrą užsienio rinkose;

Darbo metodai. Mokslinės literatūros sisteminė analizė, atlikta vadovaujantis užsienio ir lietuvių autorių moksliniais straipsniais ir kitais informacijos šaltiniais; statistinių duomenų ir įmonės pardavimų analizė.

Tarptautinis verslas jau 20 amžiaus pabaigoje tapo dabartinės civilizacijos fenomenu, be kurio savo verslo neįsivaizduoja dauguma užsienio ir mūsų šalies verslininkų. Į tarptautinį verslą įeina visi komerciniai veiksmai, išeinantys už nacionalinių sienų: tarptautinis prekių, paslaugų, darbo jėgos ir technologijos judėjimas: importas ir eksportas; tarpvalstybiniaiprekybiniai susitarimai dėl intelektinių teisių (patentų, prekybos ženklų, know-how, kopijavimo); licencijų išdavimas ir frančizė; investavimas į fizinį ir finansinį turtą užsienio šalyse; susitarimai su gamintojais dėl jų prekių realizavimo užsienio rinkoje arba reeksportavimo į dar kitas užsienio šalis; pirkimas ir pardavimas užsienio šalyse; prekybos centrų ir tiekimo sistemos įkūrimas užsienio šalyse; importavimas iš vienos užsienio šalies į kitą vietiniam pardavimui.

Šioje darbo dalyje bus aptariama vienos iš pagrindinių tarptautinės prekybos plėtojimo formų – eksporto – samprata, motyvai ir metodai.

C.Pass ir kt. pateikia labai paprastą tarptautinės prekybos apibrėžimą– tai apsikeitimas prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių. Panašų terminą pateikia ir B. Seyoum (2009), tarptautinė prekyba – tai prekių ir paslaugų mainai, kurie vyksta už nacionalinių sienų.

Autoriai B. Melnikas, E. Chlivickas, A. Jakūbavičius, L. Lobanova, V. Pipirienė, A. Brinskienė (2008) teigia, kad tarptautinė prekyba gali būti apibūdinta kaip verslas, kuomet vienoje šalyje sukurtas produktas yra parduodamas arba pirkėjui kitoje šalyje, arba vartotojui iš kitos šalies.

Auganti tarptautinė prekyba prisideda prie įvairių sričių klestėjimo ir daro poveikį mūsų kasdieniniam gyvenimui. A. Branch (2006) teigia, kad tarptautinė prekyba stimuliuoja ekonomikos augimą, sudaro galimybes technologijų vystymuisi ir kelia pragyvenimo lygį, praplečia įdėjų galimybes bei išvysto šalies ar regiono infrastruktūrą. Be viso to, tarptautinė prekyba sukuria naudingus ryšius tarp šalių, didina konkurenciją ir riboja monopolistinę kontrolę, o tai sudaro prielaidas politiniam ir ekonominiam šalies ar regiono stabilumui.

V. Vengrauskas ir N. Perminienė (2002) pateikė tokį tarptautinės prekybos naudos suskirstymą:

Galimybė gaminti naujus produktus (technologijų importas);

Didesnės prekių įvairovės atsiradimas (atvežama iš kitur);

Masto ekonomija (galimybė gaminti mažesniais kaštais);

Galimybė įsigyti pigesnių produktų ir žaliavų;

Konkurencijos padidėjimas (kyla technologinis lygis, gamybos efektyvumas, atsiranda naujos prekės). (V. Vengrauskas ir N. Perminienė, 2002)

E. Meilienė, V. Snieška (2005) pabrėžia, kad galimybė eksportuoti produkciją daugeliui įmonių padeda ne tik išsilaikyti rinkoje, bet ir didintigamybos bei prekybos apimtis, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas. Todėl apibendrinant galima teigti, kad užsienio prekybosišplėtimas yra labai svarbus uždavinys. Tačiau eksporto augimo tempai daugiau ar mažiau priklauso nuo daugelio veiksnių: valiutos kurso poveikio, bendrovių vadovų kompetencijos, tiesioginių užsienio investicijųir pan.

Kiekvienos įmonės sprendimas eksportuoti yra individualus, nulemtas tik jai būdingų sąlygų, žingsnis. Tačiau daugelis autorių įmonės eksporto pagrindinę priežastį nurodo įmonės ekonominės naudos siekimą, kuris pagal D. Bernatonytę (2009) galimas esant šioms sąlygoms:

Klientų fizinis ir psichologinis artumas. (S. Hollensen, 2008, p. 35)

Apibendrinus autorių pateiktus skirstymus, galima teigti, kad įmonę užsiimti eksportu skatina ne vienas kuris nors, bet kompleksas motyvų, kurie yra lemiami vidinių ar išorinių veiksnių arba įmonė veikiama pasyviųjų veiksnių yra priversta dėl susifomavusios aplinkos eksportuoti savo produkciją. Tačiau reikia įvertinti ir iššūkius, su kuriais susiduria kiekviena eksportuoti pradedanti įmonė, tokius kaip: išaugusios sąnaudos, išaugęs įsipareigojimų dydis, papildoma dokumentacija, konkurencija, kultūriniai skirtumai. Prie spręstinų klausimų taip pat priskiriamas ir eksporto metodo bei būdo pasirinkimas.

Eksporto plėtros galimybės. (2015 m. Lapkričio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/eksporto-pletros-galimybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:22