Eksporto skatinimas Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Eksportas Lietuvoje. Eksporto apibrėžimas bei jo svarba Lietuvai. Eksporto partneriai. Populiariausia eksportuojama produkcija. Eksporto skatinimas Lietuvoje. Eksporto skatinimo samprata. Eksporto skatinimo priemonės. Eksporto plėtros skatinimo prioritetai, kriterijai ir veiklos. Eksproto skatinimo privalumai, trūkumai, galimybės, grėsmės, pasiekimai bei rezultatai. Eksporto dinamika 2009 – 2013 m. Literatūros šaltiniai.


Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas / BVP, % (sudaryta autorės,

Lietuva kaip ir kiekviena pasaulio šalis turi savo užsienio partnerius, kuriems gali eksportuoti prekes bei paslaugas. Tačiau intensyviausi prekybiniai ryšiai palaikomi su gretimomis geografiniu atžvilgiu šalimis. Pagrindinės šalys į kurias Lietuva eksportuoja prekes ir paslaugas yra: Rusija, Lenkija, Estija, Vokietija. Tačiau pagal prekybos apyvartą, Rusija yra dižiausia Lietuvos partnerė.

Taigi, apibendrinant Lietuvos eksporto apimčių pagal šalis struktūrą peršasi viena išvada, kad žemėlapyje pažymėjus 18 valstybių į kurias, eksporto apimtys yra didžiausios, svarbiausios Lietuvos tarptautinės prekybos partnerės yra kaimyninės šalys – Baltijos jūros regione esančios šalys, kurios nuo seniausių laikų Europoje turėjo svarbią reikšmę laivybai ir prekybai. Lietuvos, esančios Baltijos regione ir tarp dviejų didžiulių sąjungų – Nepriklausomų valstybių ir Europos, – turinčių maždaug po 300 mln. gyventojų, geografinėir geopolitinė padėtis yra unikali. Pati padėtis savaime nieko neduoda, tačiau ja galima pasinaudoti išmintingai, galima ir tiesiog ignoruoti. Lietuva gali būti barjeras tarp Rytų ir Vakarų, bet gali būti skiriamas ir tarpininko vaidmuo. Todėl LR valdžiai ir diplomatinėms tarnyboms būtina tą vaidmenį tarptautinės politikos scenoje atlikti kiek galint geriau, nes nuo to priklauso šalies ūkis ir žmonių socialinė gerovė. Pastangos kurti patrauklų Lietuvos įvaizdį pasaulyje liks bevaisės, jei nebus gerai tvarkomasi šalies viduje, siekiama savitarpio supratimo ir geros kaimynystės santykių, kas mano nuomone, gali skatinti dar glaudesnį kaimyninių šalių bendradarbiavimą, tuo pačiu skatinant šalies ūkio augimą.

2.4. Eksproto skatinimo privalumai, trūkumai, galimybės, grėsmės, pasiekimai bei rezultatai

Eksporto struktūra pagal prekes 2011 m. ,palyginti su 2010 m., iš esmės nepakito ir tai rodo, kad Lietuvos eksportuotojai specializuojasi pasirinktose veiklos srityse. Nepaisant eksportuojamos produkcijos paklausos augimo, eksportuojamos prekės nėra „pažangios“ ir kol kas priklauso senų gerai išvystytų technologijų sektoriui. Tyrimais yra nustatyta, kad besivystančios ekonomikos gali užsitikrinti ekonominį augimą būtent eksportuodamos prekes, priklausančias gerai išvystytų produktų kategorijai. Tai būdas įsitvirtinti eksporto rinkose. Tačiau tai pasiekus, tikslinga pereiti prie mažiau išvystytų produktų gamybos. Kitu atveju šalies eksporto konkurencingumas smarkiai sumenktų ir šalis toliau liktų pigią produkciją gaminančia pigios darbo jėgos šalimi. 2011 m. eksportas augo į visas Lietuvos eksporto strategijoje numatytas rinkas: namų rinką (Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija) – 35,1 proc., Tradicines Rytų rinkas (Rusija, Ukraina, Baltarusija) – 31,7 procento. Į kitas rinkas eksportas augo 24,5 procento.

2012 m., palyginti su 2011 m., prekių eksportas padidėjo 14,5 proc., arba 10,1 mlrd. Lt. Tai puikus rezultatas, atsižvelgiant į atsargias ekspertų prognozes 2012 m. pradžioje, tačiau Latvijos prekių eksportas 2012 m. augo dar puse procento sparčiau – 15,0 proc., o Estijos prekių eksportas augo pakankamai kukliai (palyginti su Latvija ir Lietuva) – 4,5 proc.

2. Kokios turėtų būti palankios sąlygos norint įsiskverbti į naujas rinkas?

Eksporto skatinimas Lietuvoje. (2014 m. Gruodžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/eksporto-skatinimas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:34