Ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos rūšinė sudėtis ir struktūra


Ekologijos bakalauro darbas.

Įvadas. Literatūros apžvalga. Darbo tikslas ir uždaviniai. Tirtos vietovės charakteristika. Tyrimų medžiaga ir metodika. Paukščių taškinių apskaitų metodika. Tyrimo duomenų apdorojimo metodai. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos rūšinė sudėtis. Ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos struktūra. Rezultatų aptarimas. Bendrijos rūšinė sudėtis. Bendrijos struktūra. Diskusijos. Išvados. Literatūra. Santrauka. Priedai.


Kraštovaizdis ‒ tai per daugelį metų susidaręs mūsų planetos, mūsų šalies, gamtinis veidas. Dabartinė Lietuvos natūralaus kraštovaizdžio erdvinė struktūra susiformavo ledynmetyje ir poledynmetyje vykusių procesų metu. Kraštovaizdį suformavę ir šiuo metu formuojantys įvairūs veiksniai skirstomi į tam tikras grupes: 1) gamtiniai veiksniai, 2) technogeniniai veiksniai ir 3) planavimo veiksniai. Pagal šiuos formavimo veiksnių sąveikos rezultatus susiklostė dabartinis Lietuvos kraštovaizdžio natūralumo laipsnis ir jo pobūdis. Remiantis santykinio natūralumo ir pobūdžio kriterijais išskiriamos kokybiškai skirtingos šalies kraštovaizdžio morfologinių tipų grupės: 1) gamtinis (natūralus arba subnatūralus) kraštovaizdis, 2) kaimiškasis – antropogenizuotas, agrarinis – kraštovaizdis bei 3) miestiškasis arba antropogeninis, urbanizuotas kraštovaizdis (Bukantis ir kt., 2008). Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama kaimiškojo, kitaip agrarinio, kraštovaizdžio būklei. Tiriama jo įtaka Lietuvos gamtos biologinei įvairovei.

Nuo žemės ūkio priklauso tiek kraštovaizdis, tiek ir gamtos įvairovė. Dėl to kyla poreikis suderinti žemės ūkį ir gamtinės įvairovės išsaugojimą ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje. Norit pasiekti šiuos tikslus žemės ūkis yra orientuojamas į ekologinę žemdirbystę. Tyrimai parodė, kad ekologinis (organinis) ūkis padidina biologinę įvairovę įvairiuose kraštovaizdžiuose (Winqvist ir kt., 2011). Ūkininkaujant palankiu aplinkai būdu saugomas ne vien tradicinis kraštovaizdis, bet taip pat palaikomas ekologinis balansas, kuris yra reikalingas laukinei gyvūnijai išsaugoti. Taip pat paukščių rūšių ir jiems svarbių teritorijų išsaugojimui yra sukurtas Natura 2000 tinklas. Kuriant saugomų teritorijų tinklą aplinkosauginiai interesai yra integruojami į kitas veiklas, laikomasi principo, kad gamtonauda yra sudėtinė žemėnaudos politikos dalis, turinti būti derinama su ekonomine veikla ir darbo vietų kūrimu – biologinės įvairovės apsaugai specialios apsaugos teritorijose dažnai gali būti reikalinga skatinti ar palaikyti žmonių veiklą, kad būtų išsaugomos kai kurios retos rūšys (Raudonikis ir kt., 2000). Be to, Natura 2000 apima jautriausias ir vertingiausias natūralias Europos Sąjungos buveines bei rūšis, kurios ypač svarbios Europos biologinei įvairovei.

Lietuvoje esantis šiuolaikinis agrarinis kraštovaizdis yra daug labiau paveiktas antropogeninės (žmonių) veiklos. Toks kraštovaizdis pasižymi tuo, kad dirbami laukai užima nedidelius plotus, juos riboja ir natūralios ar bent pusiau natūralios buveinės ‒ pievos, ganyklos, parkų ar krūmynų nedideli plotai. Nors pastarieji dėl žemės ūkio veiklos ir yra padalinti į mažesnius ploto vienetus, tačiau tai padeda išsaugoti Lietuvos biologinę įvairovę, nes retų rūšių organizmai yra sutinkami būtent šiose išlikusiose natūraliose buveinėse. Šios buveinės pasižymi didžiausia gamtosaugine verte, nes būtent agrarinis ar kitoks atviras kraštovaizdis (ypač natūralios ar pusiau natūralios pievos) yra kai kurių sparčiai ar globaliai nykstančių rūšių vienintelė buveinė (Kurlavičius, 2005). Nutraukus žemės ūkio veiklą, palaipsniui pradėtų reikštis savaiminiai buvusių mišriųjų miškų ekosistemų atsistatymo procesai, sunyktų agrarinė ekosistema su jai būdingais organizmais, išnyktų atviro kraštovaizdžio biologinė įvairovė (Kurlavičius, 2005).

Nustatyta, kad agrarinė ekosistema gali egzistuoti tiek, kiek žmogus savo veikla ją palaiko. Žemės ūkio veikla biologinę įvairovę veikia tiesiogiai ir netiesiogiai. Pačios pavojingiausios netiesioginės priežastys yra natūralių ir pusiau natūralių buveinių dalinė destrukcija bei išsaugomų buveinių fragmentiškumo didinimas. Taip pat biologinę įvairovę gan nepalankiai gali veikti ir pesticidų naudojimas bei nepakankamai ekologiškų žemės dirbimo ir užauginto derliaus nuėmimo technologijų taikymas. Eksperimentiniu vertinimu dabartinės žemės ūkio kultūrų auginimo technologijos nepalankiai veikia paukščių rūšių, tokių kaip geltonoji starta, paprastoji medšarkė, dagilis, maisto bazės (bestuburių, laukinių vietinių augalų sėklų) gausą ir įvairovę (Kurlavičius, 2014). Tačiau didžiausia neigiama grėsmė kyla dėl žemės ūkio intensyvumo. Pasak šio veiksnio, ariamose žemėse palaipsniui degraduoja ne tik laukinių augalų, bet ir stuburinių gyvūnų bendrijos ir populiacijos. I. Herzon ir R. B. O‘hara (2006) metais publikuotame straipsnyje apie kraštovaizdžio sudėtingumo įtaką agrarinio kraštovaizdžio paukščiams Baltijos šalyse pateikė rezultatus rodančiusteigia, kad supaprastinant agrarinio kraštovaizdžio struktūrą, padarant jį daugiau homogenišką, agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos rytų Rytų Europoje patirs neigiamą poveikį. Be to, dar penkios veiklos yra vidutiniškai pavojingos: žemių Žemių apleidimas (ūkinės veiklos sustabdymas); ), per daug intensyvus ganymas; , paukščiams vertingų žemių (buveinių) užsodinimas mišku; , žemių sausinimas; , sėjomainų paprastinimas ir auginamų kultūrų įvairovės mažinimas laikomos vidutiniškai pavojingomis veiklomis (Kurlavičius, 2011). Šie ir kiti agrarinės sistemos pokyčiai per ekologinius (labiausiai mitybinius) ryšius neigiamai paveikia ir kitus gyvūnus – paukščius, žinduolius (Kurlavičius, 2005).

  • Ekologija Bakalauro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 63 puslapiai (12048 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekologijos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 9085 KB
  • Ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos rūšinė sudėtis ir struktūra
    10 - 5 balsai (-ų)
Ekstensyviai naudojamo mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos rūšinė sudėtis ir struktūra. (2016 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekstensyviai-naudojamo-mozaikisko-agrarinio-krastovaizdzio-perinciu-pauksciu-bendrijos-rusine-sudetis-ir-struktura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:02