Ekstremalios situacijos - gaisrai Miško gaisras


Saugos referatas. Ekstremali situacija - gaisras. miškų gaisrai. 114 gaisrų kilo atvirosiose teritorijose 5 %. Dažniausios gaisrų priežastys. Gaisrų atvirose vietovėse. Viena iš labiausiai paplitusių stichinių nelaimių. Miško gaisras. Dažniausios miško gaisrų priežastys. Požeminių arba durpinių. Pagal išdegusios durpės sluoksnio storį. Degamumo klases. Dideliu gamtiniu degumu. Vientisa valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema. Rekreacinis miškų sutvarkymas. Sanitariniai kirtimai , kirtaviečių ir miškų valymas , priešgaisrinių juostų bei priešgaisrinės reikšmės kelių ir vandens telkinių įrengimas. Gaisrų stebėjimas sekimas. Automatizuotos vaizdo kameros. Suformuotos pagrindinės ir rezervinės priešgaisrinės komandos. Sukomplektuotos privalomos pirminio miško gaisrų gesinimo priemonės. Gaisrų gesinimo planai. Naudojamas kombinuotas būdas. „ sukeltas “ lietus. Kaip išvengti gaisro miške ? Kaip elgtis žmogui stiprėjant gaisrui ?


Viena iš dažniausiai pasikartojančių ekstremalių situacijų Lietuvoje yra gaisras. Gaisras apibrėžiamas, kaip nekontroliuojamas degimas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje ir keliantis pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, aplinkai. Kiekvienais metais Lietuvoje vidutiniškai kyla apie 12 tūkstančių gaisrų. Juose žūva per 150 žmonių (tarp jų ir vaikai), dar tiek pat patiria traumas.

Kaip teigia statistika, 2014 m. net 4 tūkst. kartų ugniagesiai buvo kviečiami gesinti gaisrų atvirose vietovėse. Dažniausia jų priežastis neatsargus ir neatsakingas žmogaus elgesys. Sausringomis vasaromis dega miškai ir durpynai, o pavasarį ugniagesiai skuba gesinti degančias pievas. Apie 30 % tokių gaisrų kyla dėl atsitiktinio padegimo, numetus degtuką ar nuorūką. Sąmoningi sausos žolės padegimai sudaro apie 70 % visų pievų gaisrų. Nepaisant draudimų, žmonės degina pernykštę žolę, ražienas, meldus, nendres, išdžiūvusius krūmus, lapus ar kitas sausas augalines atliekas. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus (su gyvuliais ir pašarais). Išplitę pievų gaisrai padaro ne tik daugybę materialinių nuostolių, bet žūsta ir žmonės – dažnai tie, kurie padega žolę, nes staigus vėjo krypties pasikeitimas, didelė liepsna ir dūmai žmogų užklumpa netikėtai.

Viena iš labiausiai paplitusių stichinių nelaimių – miško gaisras. Jų priežastys pirmiausia skirstomos į žinomas ir nežinomas. Žinomos priežastys skirstomos į natūralias (gamtines) ir į žmogaus sukeltas, t.y. neatsargus ir piktavališkas elgesys su ugnimi. Retai, bet atsitinka, kad gaisrą sukelia žaibas, stiklo šukės, ryšio sistemos. Bene dažniausios miško gaisrų priežastys – numestas neužgesintas degtukas ar nuorūka, paliktas laužas, kirtimo liekanų deginimas be reikiamos priežiūros, žolės ar ražienų deginimas pamiškėse, važinėjimas netvarkingomis transporto priemonėmis (traktoriais, automobiliais). Kai kuriais laikotarpiais gana dažni būdavo tyčiniai miško padegimai. Jų tikslas – kerštas miškų apsaugos darbuotojams, kartais - vyriausybei.

Vadinami žemutiniai gaisrai prasideda pavasarį, ištirpus sniegui ir išdžiūvus pernykštei žolei.

  • Sauga Referatai
  • 2015 m.
  • 7 puslapiai (1808 žodžiai)
  • Saugos referatai
  • Microsoft Word 740 KB
  • Ekstremalios situacijos - gaisrai Miško gaisras
    10 - 2 balsai (-ų)
Ekstremalios situacijos - gaisrai Miško gaisras. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/ekstremalios-situacijos-gaisrai-misko-gaisras.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:35