Elastingumo skaičiavimo būdai (2)


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Elastingumo samprata. Elastingumą sąlygojantys veiksniai. Pasiūlos ir paklausos elastingumo tipai. Elastingumo skaičiavimas. Elastingumo skaičiavimas intervale. Elastingumo skaičiavimas taške. Išvados. Literatūros sąrašas.


Ekonomikoje tarp įvairių reiškinių ar jų charakteristikų reikšmių kitimo egzistuoja įvairūs tarpusavio ryšiai. Vienų reiškinių ar dydžių kitimas nulemia kitų reiškinių ir dydžių pokyčius labiau, kitų kitimas nedaro esminio poveikio. Vieni iš tokių sąryšių gali būti labai svarbūs ir turėti didelį poveikį ekonominėms sistemoms, kiti sąryšiai gali būti ne tokie svarbūs ir būti būdingi tik nedideliam skaičiui ekonomikos subjektų. Todėl sąryšių tarp įvairių rodiklių kitimo tyrimui ekonomikos moksle yra skiriamas svarbus ir didelis dėmesys.

Vienas iš tokių tyrimų objektų – elastingumas, nusakantis ryšio tarp dviejų ekonominių reiškinių pobūdį ar intensyvumą. Jis ypatingai svarbus vertinant pasiūlos bei paklausos reakciją į produkcijos kainų pokyčius, tokiu būdu paliesdamas kone visus ekonomikos subjektus, pradedant nuo namų ūkių, įsigyjančių maisto produktus prekybos centruose, ir baigiant gamintojais, gaminančiais ir tiekiančiais produkciją į rinkas. Tam, kad geriau suprasti elastingumo reiškinio prasmę, būtina įvertinti ir matematinio jo įvertinimo, t.y. jo skaičiavimo galimybes, būdus bei ypatumus.

Referato tikslas – aptarti elastingumo esmę bei įvertinti jo skaičiavimo galimybes.

Elastingumas yra svarbus ir gana plačiai paplitęs ekonominių reiškinių ypatumas, nusakantis ryšių tarp dviejų ekonominių reiškinių pobūdį A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas, D. Andriušaitienė (2012) elastingumą apibūdina kaip paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentą, kuomet kainos pasikeičia vienu procentu. Elastingumas dar apibrėžiamas kaip dviejų reiškinių tarpusavio priklausomumo būdas, o jo sąvoka dažniausiai naudojama apibrėžiant tam tikro produkto paklausos priklausomybę nuo jo kainos bei nuo kitų veiksnų, tokių kaip pirkėjų pajamos ir pan .

A. Jakutis ir kt. (2012) pažymi, kad elastingumas nustatomas dviem būdais, o būdo pasirinkimas priklauso nuo jo apibrėžimo tikslo:

Norint elastingumą tiesiog paaiškinti, jis yra įvardijamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio pasikeitimo procentas, kuomet kainos pasikeičia vienu procentu;

Norint elastingumą matematiškai apskaičiuoti, jis yra įvardijamas kaip paklausos arba pasiūlos apimties (kiekio) procentinio padidėjimo bei produktų kainos procentinio padidėjimo santykis.

Taigi, iš čia išplaukia, jog elastingumo apibrėžimas ekonomikoje yra naudojamas siekiant apibrėžti dviejų tipų pokyčius: paklausos ir pasiūlos pokyčius.

Paklausos elastingumas, anot J. Paunksnienės, A. Liučvaitienės (2009), yra apibūdinamas kaip pirkėjų reakcija į kainų pokyčius. Jį galima apibūdinti kaip vartotojo jautrumo kainų pasikeitimui matą. O matematiškai paklausos elastingumas kainų atžvilgiu nusakomas kaip santykis tarp norimo įsigyti prekės kiekio ir tos prekės kainos procentinio kitimo:

čia: ED – paklausos elastingumas; DQ % – kiekio procentinis pokytis; DP % – kainos procentinis pokytis.

  • Ekonomika Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Alvija
  • 14 puslapių (2581 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 212 KB
  • Elastingumo skaičiavimo būdai (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Elastingumo skaičiavimo būdai (2) . (2017 m. Rugsėjo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/elastingumo-skaiciavimo-budai-2.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 20 d. 17:40