Elektrokardiografija


Medicinos referatas.

Įvadas. Elektrokardiografijos metodo analizė. Trumpa metodo istorija. Elektrokardiografija. Fizikiniai principai. Elektrokardiografijos principai. Derivacijos. Elektrokardiografijos taikymas. Ekg įrangos analizė. Patentų analizė. Elektrokardiografijos naujovės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Širdis yra kūgio formos raumeningas organas, randamas krūtinės ląstoje, tarp plaučių po krūtinkauliu esančioje ertmėje. Tai pagrindinis žmogaus organas, varinėjantis kraują po visą kūną. Neritmingas širdies raumens darbas gali reikšti įvairias ligas ir turėti rimtas pasekmes. Elektrinė širdies veikla gamina sroves, kurios perduodamos per aplinkinius audinius į odą. Tiriant elektrinius širdies perduodamus signalus neinvaziniu būdu galima sužinoti širdies darbo eigą. Tai atlieka elektrokardiografija.

Šiame darbe nagrinėjama elektrokardiografijos metodo analizė, trumpai aprašant EKG atsiradimo istoriją ir elektrokardiografijos principą, jo atlikimo esmę ir trūkumus. Toliau tiriami metodo fizikiniai principai, iš kur atsiranda signalai ir kokie jie būna, nagrinėjami tyrimo būdai. Trumpai aprašomas prietaiso taikymas, galimi širdies sutrikimai ir kaip jie atsispindi EKG tyrimo metu. Nagrinėjamas elektrokardiografas tiriami du prietaiso patentai, vienas iš jų senas ir jau nebenaudojamas ir kitas vienas naujausių ir moderniausių prietaisų. Trumpai aprašyta tyrimo naujovė ir jos veikimas. Galiausiai, išvadose apibendrinamas visas darbas.

Žodis elektrokardiografija sudarytas iš graikiškų žodžių „electro“ tai reiškia elektrinis aktyvumas, „kardio“ – širdis ir „graph“ žodžio rašyti šaknis. Tai puikiai nusako metodo principą širdies elektrinio aktyvumo užrašymas.

Elektrokardiografija (EKG) tai greita, paprasta, neskausminga procedūra, kurios metu širdies elektros impulsai yra registruojami ir užrašomi ant popieriaus. EKG įrašas suteikia informaciją apie širdies dalį, kuri inicijuoja kiekvieną širdies dūžį. Ta dalis tai širdies stimuliatorius arba kitaip vadinamas sinusiniu mazgu, jo veiklos metu leidžiamas nervinis signalas nusako kokiu ritmu ir dažniu turi susitraukinėti širdies raumuo.

Dažniausiai EKG yra atliekamas jei yra įtarimų dėl širdies sutrikimų. Taip pat šis tyrimo metodas naudojamas atliekant įprastą fizinę apžiūrą vidutinio amžiaus arba pagyvenusiems žmonėms, net jeigu jie nejaučia jokių širdies sutrikimų. EKG atliekant atitinkamais laiko intervalais gali būti naudojamas, kaip pagrindas tiriant besivystančius širdies sutrikimus.

EKG tai širdies elektrinio aktyvumo, kuris matuojamas odos paviršiuje, tam tikrą laiką tyrimo metodas. Tyrimo metu aptinkamas jonų laidumas per širdie raumenį, tai vadinama miokardu, kuris keičiasi su kiekvienu širdies plakimu. Šis metodas naudojamas sutrikimams tokiems, kaip aritmija (sutrikęs širdies ritmas) ar miokardo infarktus aptikti. Širdis ramybės būsenoje atlieka nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. EKG juostos plotis priklauso nuo taikymo. Stebėjimo programoje dažniausiai naudojamų signalų pločio juostos yra nuo 0,5 Hz iki 50 Hz dažnio. Programos, kurios naudoja stimuliatorius pateikia aukštesnių dažnių pločio juostas iki 1 kHz. Standartinė klinikose naudojama pločio juosta yra nuo 0,05 Hz iki 100 Hz dažnio [6].

Nepaisant to vienas didžiausių tyrimo privalumų, kad tyrimo metu aptinkami labai nedideli pakitimai ar elektrokardiogramos anomalijos, kurios padeda nustatyti ankstyvą širdies ligą [1].

QRS kompleksas rodo tarpskilvelinės pertvaros ir abiejų skilvelių depoliarizaciją. Tai įvardijama šio komplekso didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis. Kai QRS dantelių amplitudė neviršija 0,3 mV, jie žymimi mažosiomis raidėmis (q, r, s), kitais atvejais - didžiosiomis (Q, R, S).

Specialios ląstelės esančios sinusiniame mazge, atrioventrikuliniame mazge ir Purkinjė pluošte veikia automatiškai. Tai reiškia jos sukelia ir skleidžia signalus tam tikru greičiu, taip priverčiant aplinkinius raumenis susitraukti. Kiekvienas normalus širdies plakimas prasideda sinusiniame mazge, kuris yra dešiniajame prieširdyje. Elektrinis kelias sinusinį mazgą jungia prie kairiojo prieširdžio, todėl kai sinusinis mazgas pasiunčia signalus abu prieširdžiai susitraukia maždaug tuo pačiu metu. Laidumas toliau tęsiasi žemyn į atrioventrikulinį mazgą, kur užtrunka gerokai daugiau laiko, kad nukeliautų į žemiau skilveliuose esančius Purkinjė pluoštus. Veikimo potencialai generuojami keleto skirtingų ląstelių sukuria miokardo judesius.

  • Medicina Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (3609 žodžiai)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 668 KB
  • Elektrokardiografija
    10 - 4 balsai (-ų)
Elektrokardiografija. (2016 m. Balandžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektrokardiografija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:26