Elektrokardiostimuliatorius referatas


Medicinos referatas. Įvadas. Eks istorija. Šiuolaikinės implantuojamųjų elektrokardiostimuliatorių galimybės. Kas yra elektrokardiostimuliatorius? Konstrukcija ir veikimo principas. Konstrukcinių dalių medžiagų parinkimas. Periodinių elektrinių virpesių generatorius. Laidai. Elektrodai. Alternatyvios medžiagos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Širdis- tai vienas iš svarbiausių žmogaus organizmo organų. Be širdies neįmanoma normalus žmogaus funkcionavimas ir gyvenimas. Tai - pats didžiausias žmogaus raumuo. Jis sveria apie 600-800 gramų. Tas raumuo varinėja visą kraują ir per gyvenimą susitraukia apie 3 mlrd. Kartų. Tačiau būna taip, kad žmogaus širdis nebegali atlikti jai priklausančių funkcijų ir nebedirba taip, kaip turėtų. Jei ritmas nepakankamas, kraujas iki smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų nenuneša deguonies, maisto medžiagų. Žmogus vis silpsta ir dūsta, jaučia nuovargį. Tam ištaisyti buvo išrastas implantuojamas elektrokardiostimuliatorius(EKS), kurio dėka širdis ne tik pradeda veikti geriau, bet žmogus atgauna galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Savo darbe nagrinėsiu EKS veikimą ir atliksiu jo konstrukcinių dalių medžiagų parinkimą.

Vienas pirmųjų širdies stimuliatorių buvo sukurtas Paul Zoll 1952-aisiais. Šis prietaisas buvo jungiamas prie artimiausios rozetės ir sukeldavo elektros šoką, kuris paskatindavo veikti paciento širdį. Tokios stimuliacijos turėjo pakakti tam, kad priverstų širdį dirbti įprastai. Nors mažai veiksmingas, šis aparatas buvo naudojamas kritiškomis situacijomis.

1958-ais daktaras A.V.Laverde ir elektros inžinierius J.R.Pombo sukonstravo ilgalaikį širdies stimuliarorių, sveriantį 45kg ir turintį 12 V bateriją. Šis prietaisas jau buvo jungiamas elektrodais prie širdies.

Rune Elmqvist buvo pirmasis išradėjęs, sukūręs implantuojamą elektrokardiostimuliatorių. Jis 1958 m. buvo implantuotas Arne Larsson. Daktaras R.Elmqvist tuo metu dirbo Elema-Schonander įmonėje (vėliau pervadinta į Siemens-Elema).

Be to, elektrodai privalo turėti kontaktą su širdimi keletą metų. Norint tai užtikrinti, naudojami du elektrodų prijungimo būdai:

Tai yra energijos šaltinis. Keliami reikalavimai: maksimaliai didelė energijos koncentracija, labai lėtas savaiminio išlydžio (išsikrovimo) tempas, pakankamas energijos atsargos pastebėjus pirmuosius išsekimo ir visiško išsekimo požymius.

Ši prietaiso dalis konvertuoja elektros energiją į elektrinius signalus. Taip pat kontroliuoja signalų perdavimo laiką. Šią grandinę sudaro stiprintuvas (differential amplifier), filtras, svirtinis jungiklis (level shifter) ir sinchronizuojantis mechanizmas (Synchronizing circuit).

Jis yra elektrokardiostimuliatoriaus viršuje. Jis yra tam, kad sujungtų periodinių elektrinių virpesių generatorių su elektrokardiostimuliatoriaus laidais.

Paskirtis – perduoti elektrinius impulsus iš stimuliatoriaus į širdį ir taip perduoti informacija apie širdies veiklą į elektrokardiostimuliatorių. Gali būti naudojamas vienas ar du laidai, priklausomai nuo EKS tipo. Vienas jo galas sujungtas su impulsų generatoriumi, o kitas įleidžiamas į širdį.

  • Medicina Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 22 puslapiai (2782 žodžiai)
  • Universitetas
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 767 KB
  • Elektrokardiostimuliatorius referatas
    10 - 5 balsai (-ų)
Elektrokardiostimuliatorius referatas. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektrokardiostimuliatorius-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:15