Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos konspektas


Fizikos konspektas. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Laisvųjų elektromagnetinių. Elektromagnetinių virpesių idealiame kontūre diferencialinės lygties sprendinys. Elektromagnetiniai virpesiai. Virpesių kontūras. Laisvieji elektromagnetiniai virpesiai. Tomsono formulė. Laisvųjų slopinamųjų elektromagnetinių virpesių diferencialinė lygtis. Laisvųjų slopinamųjų elektromagnetinių virpesių diferencialinės lygties sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Kontūro kokybė. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Vadinamas įtampų rezonansu. Elektromagnetinė banga. Plokščiai poliarizuota banga. Plokščiai poliarizuotos monochromatinės elektromagnetinėsbangos lygtys. Elektromagnetinė banga sklidimo kryptimi perneša energiją. Optika yra. Šviesos lūžimas. Absoliutinis šviesos. Santykinis šviesos lūžio rodiklis. Optiškai vienalytė aplinka. Elektromagnetinių bangų atspindys. Veidrodinis atspindys. Veidrodinis bangos atspindys. Difuzinis atspindys. Atspindžio kampas. Atspindžio dėsniai. Krintantysis spindulys. Lūžęs spindulys. Lūžio dėsniai. Koherentinės bangos. Šviesos interferencija. Šviesos interferencijos maksimumo sąlyga. Minimumo sąlyga. Būdai šviesos interferencijai gauti. Atspindėtos šviesos interferencijos. Interferencijos reiškinys yra pritaikytas. Šviesos difrakcija. Hiuigenso ir Frenelio principas. Difrakcijos rusys. Fraunhoferio difrakcija. Frenelio difrakcija. Difrakcine gardele. Difrakcinė gardelė. Difrakcinės gardelės konstanta. Maksimumų vienmatėje. Minimumų vienmatėje. Šviesos dispersija. Normalioji dispersija. Anomalioji dispersija. Tiesiai poliarizuota šviesa. Apskritai poliarizuotoji šviesa. Šviesos elipsinė poliarizacija. Poliarizacijos laipsnis. Poliarizuotai šviesai gauti. Maliaus dėsnis. Briusterio dėsnis. Kvantinė optika. Šiluminis spinduliavimas. Spinduliavimo geba. Spektrine spinduliavimo geba. Kūno spektrinės sugerties geba. Kūno sugerties geba. Pilkasis kūnas. Absoliučiai juodo kūno. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Kirchhofo dėsnis. Planko hipotezė. Optine pirometrija. Išoriniu fotoefektu. Fotoefektu vadinamas.


(ω 0t + ϕ 0 ) − virpesių fazė laiko momentu t , ϕ 0 − virpesių pradinė fazė.

Tomsono formulė: laisvųjų elektromagnetinių virpesių periodas yra tiesiogiai proporcingas kvadratinei šakniai iš ritės induktyvumo ir kondensatoriaus talpos:

q = q0 e − βt cos(ωt + ϕ 0 β= R/2L virpesių slopinimo koeficientas, ω = ω0 − β 2 =1/LC-

R2/ 4 L2 slopinamųjų virpesių kampinis dažnis.

Logaritminis slopinimo dekrementas apibūdina slopinimo spartą. Jo sąsają su periodu nusako formulė: virpesių λ = βT .

Jei slopinimo koeficientas β yra mažas (β<<ω0), gauname T ≈ 2π LC , o logaritminis slopinimo dekrementas – λ = βT = πR SAKNISL C

Priverstinių virpesių diferencialinė lygtis:d 2q/dt2+ 2β dq/dt + ω 0 q =um/l m cosϖt.

Plokščiai poliarizuota banga – tai banga, kurios elektrinio lauko stiprio ir magnetinio lauko stiprio vektorių svyravimo plokštumų padėtys erdvėje nekinta.

E y = E 0 sin(ωt − kx + ϕ 0 ), H z = H 0 sin(ωt − kx + ϕ 0 ). čia E 0 ir H 0 − bangos elektrinio ir magnetinių laukų stiprių amplitudės, ω − bangos kampinis dažnis, k =

Radijo bangas skleidžia kintamoji elektros srovė. Jos naudojamos informacijos perdavimui. Mikrobangos naudojamos kosminiam ryšiui palaikyti bei buitinėse mikrobangų krosnelėse.

Absoliutinis šviesos lūžio rodiklis − dydis, rodantis, kiek kartų šviesos greitis vakuume didesnis negu terpėje:n=c/v= εµ . c − šviesos greitis vakuume, ε − terpės santykinė elektrinė

skvarba, µ − terpės santykinė magnetinė skvarba.

Veidrodinis atspindys – atspindys, kurį sudaro lygiagretūs spinduliai, atsispindėję nuo plokščiojo veidrodžio, pakeitę sklidimo kryptį, bet išlikę lygiagretūs.

Difuzinis atspindys – šviesos atspindys, kurį sudaro lygiagretūs spinduliai, atsispindėję nuo nelygaus paviršiaus ir sklindantys įvairiomis kryptimis. Difuzinis atspindys vyksta, jei nelygumų matmenys artimi bangos ilgiui.

2. Kritimo kampo i ir lūžio kampo r sinusų santykis yra pastovus dydis, lygus antrosios aplinkos santykiniam šviesos lūžio rodikliui pirmosios atžvilgiu: n21 =sin i/sin r

Koherentinės bangos – tai vienodo dažnio, vienodos poliarizacijos ir nekintančio fazių skirtumo bet kuriame aplinkos taške bangos.

Šviesos interferencija – tai koherentinių bangų persiklojimo rezultatas, kai vienose erdvės srityse visą laiką stebimas sustiprėjęs, o kitose – susilpnėjęs bangavimas.

2dn cos r = mλ0 , 2d cos r = mλ , m = 0,1,2,... − interferencijos maksimumo arba minimumo eilė, λ= λ 0/n šviesos bangos ilgis plėvelės medžiagoje.

Šviesos difrakcija – optinis reiškinys, kai šviesa nukrypsta nuo tiesiaeigio sklidimo ir užlinksta į kliūties šešėlio sritį.

Difrakcine gardele tai vienodo plocio plysiu atskirtu vienodo plocio neskaidriais tarpais sistema.Skaiidrios ir atspindzio.

Atstumas a+b visose difrakcinės gardelės dalyse yra pastovus ir vadinamas difrakcinės gardelės konstanta, arba periodu: d = a + b,b − plyšio plotis, a − neskaidraus tarpo (rėžio) plotis.

Normalioji dispersija – tai dispersija, kai dažniui didėjant lūžio rodiklis didėja, t.y. dn/ dω >0, šiuo atveju fazinis bangų greitis v didesnis už grupinį greitį u, kuriuo banga perneša energiją, t.y. v > u.

Anomalioji dispersija – tai dispersija, kai dažniui mažėjant dn lūžio rodiklis didėja , t.y. dn/ dω< 0, šiuo atveju v < u. .

Šviesos elipsinė poliarizacija – tai toks poliarizacijos atvejis, kai elektrostatinis vektorius taisyklingai kinta didumu ir kryptimi ir jo galas brėžia elipses statmenose spinduliui plokštumose.

Maliaus dėsnis: iš analizatoriaus išėjusios šviesos intensyvumas I lygus į analizatorių įėjusios poliarizuotosios šviesos intensyvumui I 0 , padaugintam iš kampo ϕ tarp poliarizatoriaus ir analizatoriaus poliarizacijos plokštumų kosinuso kvadrato: I = I 0 cos 2 ϕ .

Kvantinė optika nagrinėja šviesą, kaip ypatingų dalelių –fotonų – srautą.

Spinduliavimo geba − energijos srautas, kurį skleidžia kūno vienetinis paviršius visame bangų ilgių (kartu ir dažnių) ruože ( 0 < λ < ∞ , arba 0 > v > ∞ ):

ε=d 2 ET/ dSdt= dWT/ dS čia WT − iš kūno paviršiaus spinduliuojama galia. Indeksas T rodo, kad tai yra absoliučiosios temperatūros funkcija.

Spektrine spinduliavimo geba − vienetiniam bangų ilgių vakuume ruožui tenkanti spinduliavimo geba arba vienetiniam dažnių intervalui tenkanti spinduliavimo geba:

ε (λ ) =dε/dλ ε (v ) =dε/dv Spektrinės spinduliavimo gebos matavimo vienetas SI sistemoje yra: Ws /m2

Kūno sugerties geba rodo, kokia kritusio elektromagnetinių bangų srauto energijos dalis yra sugeriama visame dažnių ruože ir virsta šiluma:a=dETsug /dET

Absoliučiai juodas kūnas − kūnas, kurio a • = 1, t.y., kuris sugeria bet kurioje temperatūroje visą į jį krintančią bet kokio bangos ilgio spindulių energiją.

λmax =b/T arba bangos dažnis, atitinkantis absoliučiai juodo kūno spinduliavimo

gebos maksimumą, tiesiogiai proporcingas kūno absoliučiajai temperatūrai: ν max = bT , čia b = 2,898 × 10 −3 m ⋅ K − Vyno konstanta, λmax − bangos ilgis

Planko hipotezė: elektromagnetinė spinduliuotė spinduliuojama netolygiai, o tam tikromis energijos porcijomis – kvantais, kurių energijos dydis tiesiogiai proporcingas spinduliuojamos šviesos dažniui: ε f . = h ν = hω . h = 6,626 × 10 −34 Js Planko konstanta,

h=h/2π = 1,055 × 10 −34 Js − mažoji Planko konstanta, v ir ω − šviesos dažnis ir kampinis dažnis.

Fotoefektu vadinamas šviesos dalelių energijos perdavimas medžiagos elektronams, kurie dėl to arba išlekia iš jos arba joje tampa laisvi.Tai būdinga šviesos ir kietų bei skystų

  • Fizika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2874 žodžiai)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos konspektas
    10 - 10 balsai (-ų)
Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos konspektas. (2016 m. Sausio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektromagnetiniai-virpesiai-ir-bangos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:07