Elektroninė demokratija Lietuvoje


Viešojo administravimo kursinis darbas. Įvadas. Elektroninės demokratijos teoriniai aspektai. Tradicinės demokratijos ištakos ir samprata. Pilietinė visuomenė. IT įtaka demokratijos procesams. Demokratijos ir e. demokratijos santykis. E. demokratijos samprata. E. demokratijos modelis. E. demokratijos sąsajos su e. valdžia. E. demokratijos lygmenys. E. demokratijos elementai. Teisinės ir politinės e. demokratijos prielaidos. E. demokratijos situacijos analizė Lietuvoje. Demokratija Lietuvoje. Lietuvos pasirengimas e. demokratijos lygio vystimuisi. E. demokratijos priemonių naudojimas Lietuvos savivaldybėse. Apklausos apie vartotojų naudojimąsi viešosiomis e. paslaugomis (e. demokratijos įrankiais) rezultatų analizė. Demokratijos kliūtys ir problemos. E. demokratijos situacijos Lietuvoje gerinimas ir rekomendacijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Šiandien pasaulyje vyrauja žinių ir informacijos visuomenė, o vienu iš svarbiausių gyvenimo reiškiniu tampa informacinių technologijų naudojimas. Kiekviename žingsnyje lydi naujovės, jos tampa neatsiejamu reiškiniu šiuolaikinėje visuomenėje. Tikriausiai didžioji dalis mūsų visuomenės negali gyventi be interneto ir jo teikiamų paslaugų – elektroninės bankininkystės, elektroninių laiškų ir pan. Tačiau visuomenė vis dar eina balsuoti į rinkimines apylinkes, stovi ilgose savivaldybių eilėse dėl menkiausio parašo ar antspaudo.

Daugelyje Europos ir pasaulio valstybių vis labiau plėtojama e-demokratija, siekiama užtikrinti didesnį piliečių aktyvumą ir bendravimą valstybėje.

Šio darbo objektas - elektroninė demokratija.

Pagrindinė darbo problema – tradicinės demokratijos santykis su e.demokratija Lietuvoje.

Darbo tikslas – išanalizuoti e. demokratijos situaciją Lietuvoje.

Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti yra iškeliami tokie uždaviniai:

Pateikti e.demokratijos plėtros galimybes Lietuvoje.

Be to, siekiant įgyvendinti šio darbo tikslą naudojamas tyrimo metodai bus literatūros analizė bei apklausa.

Siekiant užsibrėžto darbo tikslo, šioje kursinio darbo dalyje nagrinėjami teoriniai temos aspektai. Pirmoje dalyje analizuojama tradicinės demokratijos, pilietinės visuomenės ir e. demokratijos sampratos, informacinių technologijų įtaka demokratijos procesams ir e. demokratijos veikimas.

Šiame skyriuje nagrinėjama žinomiausios ir populiariausios valstybės valdymo formos ištakos ir samprata.

Demokratija, kaip valdymo forma, yra skirstoma į dvi pagrindines atšakas : atstovaujamąją demokratiją ir tiesioginę demokratiją. Šiuo metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse vyrauja atstovaujamoji demokratija, kuri apibrėžiama, kaip tokia demokratijos forma, kai valstybės piliečiai išrenka savo atstovus ir jiems paveda tvarkyti valstybės reikalus. Tiesioginė demokratijos forma praktiškai yra sunkiai įgyvendinama ir šiuolaikiniame pasaulyje beveik nebetaikoma. Tiesioginė demokratija apibrėžiama, kaip tokia demokratijos forma, kai valstybės piliečiai visuotiniuose susirinkimuose ar visuotiniuose balsavimuose patys sprendžia svarbiausius valstybinius reikalus ir tik paskui sprendimus paveda įgyvendinti specialiai sudarytiems organams. [9].

Demokratinis valdymas yra paplitęs šiuolaikinėse valstybėse, nors jo ištakos yra senos. Demokratiją yra tinkama vadinti žmogaus prigimties atspindžiu, ji prigyja ne visose bendruomenėse ir ne visose tautose, tai priklauso nuo žmonių sąmonės ir jų mentaliteto bei istorinių įvykių. Vadovaujantis istoriniais pavyzdžiais yra matoma, kad žmonės ir jų sąmonė yra betarpiškai susijusi su demokratine valdymo forma. Dabartiniu metu didžioji dauguma Europos šalių yra demokratinės valstybės. Europos integracija taip pat yra grindžiama demokratinių valstybių sąjunga – Europos Sąjunga

Vos prieš kelerius metus demokratija buvo nuolatinis tų dramatiškų įvykių, kurie lėmė komunizmo žlugimą Rytų Europoje, siekis. Tiesą sakant, pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje demokratija tapo įprastiniu žmonių, susiduriančių su represiniais, tironiškais ar svetimųjų primestais režimais, reikalavimu. [7].

Palyginus keleto autorių teiginius apie demokratijos sampratą, galima teigti, kad demokratijos šaknys siekia gilius antikos laikus, iš kurių ir susiformavo šiuolaikinė demokratija. Taigi, demokratija – tai valstybės valdymo forma, kur valdžia atsiranda iš valstybės piliečių valios.

Siekiant atskleisti platesnį demokratijos suvokimą, verta atkreipti dėmesį ir į pilietinės visuomenės sampratą. Tikslinga nagrinėti pilietinę visuomenę kaip vieną iš demokratijos reiškimosi būdų.

Demokratija numano daugybę būdų, kuriais „tauta” nuolatos galėtų reikšti savo interesus ir preferencijas, veikti politiką, apriboti turinčius valstybinę valdžią. Demokratija reikalauja visuomenės, kuri yra organizuota demokratijai, socializuoja jos normas ir vertybes, įsipareigoja ne tik savo siauriems, bet platesniems, bendriesiems, pilietiniams tikslams. Šis objektyvus poreikis sukuria pilietinės visuomenės fenomeną. L.Diamond nurodo keletą pilietinės visuomenės ir demokratijos plėtros „sankabos“ vietų.

1.2 IT įtaka tradiciniams demokratijos procesams

Norint suprasti e. demokratiją vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad informacinių technologijų (IT) vystymasis pakeitė demokratijos procesus.

Šiuolaikinis pilietinės visuomenės egzistavimas yra neatsiejamas nuo informacinės visuomenės, kadangi kiekviena pažangi demokratiška valstybė, kurioje pilietinės visuomenės pasireiškimo laipsnis yra aukštas, kaip pagrindinį savo siekį iškelia visuomenės buvimą informacine visuomene. Informacinė visuomenė – tai skaitmeninių technologijų įtakoje besiformuojanti, gyvenanti ir pridėtinę vertę kurianti visuomenė. Informacinė visuomenė – tai išsimokslinusi, skaitmeninėmis technologijomis besinaudojanti savo tikslams pasiekti, visuomenė, gebanti savo žinias pritaikyti praktikoje.

Informacinės technologijos suteikia visuomenei kokybiškai naujas galimybes, kurios gali padėti spręsti esamas socialines problemas, priartinti valstybinę valdžią prie piliečio poreikių ir išplėsti tradicines demokratijos ribas. Internetas atveria nauajs galimybes tobulinti pilietinę visuomenę modifikuojant tradicinį demokratijos institutą į elektroninę demokratiją, padedančią piliečiams aktyviai dalyvauti kasdieniniame visuomenės gyvenime ir valstybės valdyme. Internetas kiekvienam piliečiui suteikia realią galimybę dalyvauti šalies valdyme nepriklausomai nuo jo buvimo vietos ir laiko. Sukūrus reikiamą IT infrastruktūrą, piliečiai galėtų dalyvauti sprendžiant neatidėliotinas visuomenės problemas ir nelikti vien pasyviais valdžios priimamų sprendimų stebėtojais ir vykdytojais. [18].

Elektroninė demokratija Lietuvoje. (2015 m. Gruodžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektronine-demokratija-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:11