Elektroninės bankininkystės analizė


Bankininkystės projektas.

Įvadas. Elektroninės bankininkystės istorija. Elektroninės bankininkystės samprata. Elektroninės bankininkystė privalumai. Elektroninės bankininkystės trūkumai. Elektroninės bankininkystės rizika. Elektroninės bankininkystės saugumas. Elektroninės bankininkystės tyrimas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Įžengus į XXI amžių Lietuvos bankai pradėjo sparčiai diegti elektroninės bankininkystės sistemas, stengdamiesi tapti kuo modernesni ir pristatyti visas paslaugas tiesiog individualaus vartotojo ar įmonės kompiuteriuose. Elektroninės bankininkystės paslaugas 2000 m. vasarą pirmasis aktyviai siūlyti pradėjo "Swedbank“ (tuometinis „Hansabank“). Nors "Snoras" skelbia, kad dar tų pačių metų pavasarį buvo sukūręs savo sistemą "Snoras Online", tačiau rimtesnių rinkodaros kampanijų nebuvo vykdoma.

Taigi vieno visuotinai priimto elektroninės bankininkystės apibrėžimo nėra, vardijamos skirtingos jos sudedamosios dalys. Šiame darbe siūloma tokia elektroninės bankininkystės samprata: elektroninė bankininkystė – tai bankinių operacijų atlikimas virtualiojoje erdvėje.

Bankai, prieš nutardami užsiimti elektroninės bankininkystės veikla, turi išsiaiškinti visus neigiamus šios veiklos aspektus. Jie turi nuspręsti, ar bankas sugebės susitvarkyti su galimomis problemomis. Lietuvių ir užsienio autoriai išskiria įvairius elektroninės veiklos trūkumus. Lyginant elektroninę ir tradicinę bankininkystę galima įžvelgti tokius trūkumus (7):

• paslaugas internete teikiančių finansinių ir kredito įstaigų prioritetai visiškai neatitinka klientų lūkesčių;

• verslininkai ir vartotojai gali dažniau tapti apgaulės aukomis;

Didėjant internetu teikiamų paslaugų skaičiui ir gausėjant elektroninės bankininkystės vartotojų vis dažniau kalbama apie internetu atliekamų bankinių operacijų kokybę ir saugumą. Kad sumažintų vartotojų nesaugumo jausmą, bankai skiria daug dėmesio vartotojams šviesti ir naujiems technologiniams sprendimams diegti elektroninės bankininkystės paslaugų versle. Deja, vis dar nemažai vartotojų nesijaučia visiškai tikri, kad jų užsakytos bankinės paslaugos internetu yra visiškai saugios. [3]

Jei yra galimybė vietoje slaptažodžių kortelės naudokite slaptažodžių generatorių;

Įsitikinkite, jog prisijungiate prie nesuklastoto banko tinklalapio;

Apklausos laikas – apklausa buvo vykdoma 2016 m. kovo ir balandžio mėnesiais.

Dauguma atsakiusiųjų yra moterys – 68,9 proc. Likusioji dalis yra vyrai, t.y. 31,1 proc.

Didžiosios dalies atsakiusiųjų amžius yra nuo 18 iki 25 metų, jie sudaro net 80,4 proc. Kitos – mažesniosios dalies amžius yra iki 18 metų, jie sudaro 11,6 proc. Kitos amžiaus grupės, nuo 26 iki 35 metų ir nuo 46 iki 55 metų, sudaro 3,4 proc. Ir mažiausia dalis nuo 36 iki 45 metų sudaro 1,7 proc. Iš gautų atsakymų galima matyti, kad aktyviausi yra respondentai nuo 18 iki 25 metų, galima manyti, kad taip yra dėl to, kad apklausa buvo patalpinta internete, kuriuo naudojasi daugiausiai jauni žmonės.

Dauguma atsakiusiųjų, net 67 proc., yra studentai. 11,5 proc. respondentų yra moksleiviai. 19,7 proc. atsakiusiųjų yra dirbantys asmenys. 1,6 proc. Atsakiusiųjų į anketoje pateiktus klausimas yra pensininkai.

Beveik visi apklaustieji naudojasi banko paslaugomis, t.y. net 98,4 proc. Likusioji dalis 1,6 proc. teigė, kad bankinėmis paslaugomis nesinaudoja.

Analizuojant atsakiusiųjų duomenis matome, kad 93,4 proc., t.y. didžioji dali respondentų, naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis. Likę 6,6 proc. respondentų teigė, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis jie nesinaudoja.

Daugumai dalyvavusių apklausoje dalyvių – 95,1 proc. elektroninės bankininkystės sistema yra patogi. Kitiems 4,9 proc. teigė, jog šiuo klausimu nuomonės neturi. Nei vienas procentas respondentų neatsakė, kad elektroninės bankininkystės sistema yra nepatogi.

Išanalizavus respondentų pateiktus atsakymus matome, kad didžiausią dalį atsakiusiųjų sudaro žmonės, kure elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojasi kelis kartus per savaitę, t.y. 42,6 proc. Apie 14,8 proc. respondentų paslaugomis naudojasi kartą per dvi savaites, 21,3 proc. atsakiusiųjų – kartą per mėnesį. 3,3 proc. apklaustųjų elektronine bankininkyste naudojasi kartą per pusę metų. Likusioji dalis, 3,3 proc. apklaustųjų, elektroninės bankininkystės paslaugomis nesinaudoja.

  • Bankininkystė Projektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (3957 žodžiai)
  • Kolegija
  • Bankininkystės projektai
  • Microsoft Word 256 KB
  • Elektroninės bankininkystės analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Elektroninės bankininkystės analizė. (2016 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektronines-bankininkystes-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:36