Elektroniniai mokslo duomenų šaltiniai: duomenų bazės Banko duomenų valdymo projektinis darbas


Bankininkystės kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Duomenų bazių samprata. Duomenų bazių paieškos aplinka. Duomenų bazių privalumai ir trūkumai. Praktinė dalis. Tyrimo metodologija. Apklausos rezultatai. Išvados. Literatūra.


Kuriant žinių visuomenę, siekiant užtikrinti geresnį vartotojų informacinį aprūpinimą, bibliotekos modernizuoja prieigą prie informacijos, tradicinių spausdintų leidinių fondą papildydamos elektroniniais ištekliais. [1]. Šiandieninė mokslinė biblioteka neįsivaizduojama be elektroninių išteklių, nes jie yra greitos ir patikimos informacijos pagrindas.

Elektroniniai mokslo duomenų šaltiniai yra skirstomos pagal:

paprasta, išplėstinė, komandinė ir kt. paieška;

galimybė pasirinkti ir pažymėti reikiamus įrašus, sudaryti dokumentų sąrašus;

Kaip ir kiekvienas objektas, taip ir elektroniniai mokslo duomenų šaltiniai turi savų privalumų bei trūkumų. Elektroninius duomenų šaltinius patogu naudoti, dažniausiai galima juos pasiekti atvira prieiga tereikia kompiuteryje turėti interneto šaltinį. Taip pat dažnos duomenų bazių svetainės leidžia vartotojui išsaugoti ar spausdinti reikalingą medžiagą. Dažnai vartotojai (ypač studentai) kaip didžiausią duomenų trūkumą išskiria, jog didelėse duomenų bazėse sunku rasti tinkamą informaciją.

Kiek žemiau yra išskirti pagrindiniai elektroninių mokslo duomenų šaltinių privalumai ir trūkumai. [2, 80].

dažnai pagal raktažodžius nerandama medžiaga arba randama jos per daug.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokiomis duomenų bazėmis, esančiomis internete, studentai naudojasi bei su kokiomis problemomis studentai dažniausiai susiduria jas naudojant.

Daugelis studentų, ruošiantys kursinius ar savarankiškus darbus, daugiau naudojasi elektroniniais duomenų šaltiniais nei popieriniais (pvz. knygomis). Vis daugiau aukštųjų mokyklų savarankiškų darbų vadovų prašo, kai kurie netgi reikalauja, naudotis bent vienu (kartais bent trimis) duomenų bazių šaltiniais. Tačiau studentai to vengia, galbūt dėl nežinomybės kaip naudotis jomis, galbūt dėl vieną kartą nenusisekusios paieškos. Ši apklausa sukurta, kad būtų galima išsiaiškinti, kokias duomenų bazes naudoja studentai bei tikslias problemas, su kuriomis studentai susiduria naudodami jas. Galima daryti prielaidą, jog dažnai pasitaikančios panašios problemos skatina studentus vengti naudotis duomenų bazėmis.

Apklausą sudarė 9 klausimai, pirmi trys skirti charakterizuoti respondentus, likę šeši – susiję

Apklausoje dalyvavo daugiau moterų nei vyrų. Pastarųjų daugiau nei pusė – beveik 58%, tai sudaro 45 apklaustuosius, likę 42% (33) vyrai.

Daugiausiai apklaustųjų gyvena Vilniuje (beveik 85%, t.y. 66 respondentai), gerokai mažiau kituose miestuose: Kaune – 7,7% (6 apklaustieji), Klaipėdoje ir Šiauliuose po lygiai – 2,6% (2 apklaustieji). Ne Lietuvoje gyvena tik 2,6% (2) apklaustųjų.

  • Bankininkystė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (2091 žodis)
  • Kolegija
  • Bankininkystės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 377 KB
  • Elektroniniai mokslo duomenų šaltiniai: duomenų bazės Banko duomenų valdymo projektinis darbas
    10 - 10 balsai (-ų)
Elektroniniai mokslo duomenų šaltiniai: duomenų bazės Banko duomenų valdymo projektinis darbas. (2016 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektroniniai-mokslo-duomenu-saltiniai-duomenu-bazes-banko-duomenu-valdymo-projektinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:46