Elektroninio balsavimo situacijos Estijoje analizė


Politologijos kursinis darbas.

Įvadas. Viešosios elektroninės paslaugos. VEP samprata. Viešųjų elektroninių paslaugų kūrimo procesas. Elektroninė demokratija. Elektroninis balsavimas. Elektroninio balsavimo raida. Elektroninio balsavimo samprata Estijoje. Balsavimo internetu tikslai. Balsavimo internetu principai. Elektroninio balsavimo Estijoje ypatumai. E. balsavimo Estijoje bendri duomenys. 2007 m. Estijos parlamento rinkimai. Regioniniai duomenys 2007 m. Parlamento rinkimuose. Elektroninio balsavimo nauda. Elektroninio balsavimo trūkumai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiais laikais viešosios elektroninės paslaugos tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. Įvairias paslaugas gali teikti tiek viešosios tiek privačios institucijos. Viena iš didelę svarbą turinčių paslaugų yra elektroninis balsavimas. Elektroninis balsavimas yra aktualus Lietuvai, nes leistų balsuoti piliečiams, rinkimų laikotarpiu esantiems už valstybės ribų, o žinant, jog daugeli Lietuvos piliečių yra išvykę į užsienio šalis, ši galimybė suteiktų pritraukti daugiau rinkėjų.

Balsavimas yra neatsiejama daugelio pasaulio valstybių dalis, balsavimas elektroniniu būdu galėtų ne tik palengvinti patį balsavimo procesą, bet ir leisti balsuoti žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų ir negalinčių savarankiškai pasiekti balsavimo postų. Be to, šiuo metu pilnavertis elektroninis balsavimas yra įvykęs tik Estijoje, todėl ši tema yra aktuali ir tuo, kad atlikus tyrimus, bus galima nustatyti, kokios priežastys trukdo teikti šią paslaugą kitose valstybėse.

Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos nuostatuose e. paslauga apibrėžiama kitaip: „Elektroninė paslauga – institucijos, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamo juridinio asmens nuotoliniu būdu, pasinaudojant įvairiais informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis (pvz.: kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, interaktyviąja skaitmenine televizija ir kt.), gyventojams ir (ar) verslo subjektams teikiama viešoji ar administracinė paslauga“. [1]

Viešųjų elektroninių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę yra sudėtingas ir reikalaujantis kruopštumo procesas. Šis perkėlimo procesas yra padalijamas į sekančias veiklas:

Analizė – šiame etape dalyvauja tik tų šalių darbuotojai, kurie teikia paslaugą ir yra atsakingi už paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę. Šiame etape pradedamas paslaugos kūrimo procesas tiek naujai, tiek jau egzistuojančiai, bet reikalaujančiai atnaujinimo, paslaugai.

Modeliavimas – atliekamas kitos institucijos (ne pradėjusios paslaugos kūrimo procesą) darbuotojų. Šį etapą vykdo viešųjų paslaugų analitikai, kurie yra atsakingi už VEP įgyvendinimą. Modeliavimo metu yra sukuriama paslaugos teikimo specifikacija.

Konstravimas – daugiausiai laiko ir techninių įgūdžių reikalaujanti veikla. Šiame etape dalyvauja elektroninių paslaugų konstruktoriai, duomenų mainų konstruktoriai, turinio tvarkytojai ir atstovai šalių, teiksiančių kuriamą paslaugą. Jei konstruojant e. paslaugą iškyla būtinybė pakeisti paslaugos teikimo specifikaciją, visi sunkumai yra suderinami su VEP analitikais.

Testavimas – šiame etape patikrinamas atitikimas tarp paslaugos teikimo reikalavimų, sukurtų analizės etape, ir/ar proceso aprašo, kurį sukūrė paslaugos teikėjai. Testavimo metu atliekamas patikrinimas tarp sistemoje realizuotų funkcijų ir paslaugos užsakovo – viešosios organizacijos – pateiktų paslaugos veikimo reikalavimų. Etapas vykdomas dalyvaujant paslaugą užsakiusio organizacijos, paslaugos teikėjų ir paslaugos konstruotojų atstovams.

Priėmimas – remiantis testavimo rezultatais, nutariama publikuoti ar nepublikuoti e. paslaugą.

Dokumentavimas – šis etapas yra vykdomas viso VEP kūrimo proceso metu ir turi būti ypač tikslus, kuomet paslauga yra konstruojama. Tačiau, atliekant dokumentaciją dažnai susiduriama su viena problema: paslaugos kūrimo metu informacija labai dažnai atnaujinama, dėl ko beveik neįmanoma sukurti tikslios dokumentacijos.

Diegimas – šis etapas apima dvi pagrindines veiklas: paslaugos priėmimas ir paslaugos publikavimas. Priimant paslaugą, ją užsakiusi organizacija nusprendžia ar pradėti naudoti jau sukurtą elektroninę paslaugą ar grąžinti ją papildomam patobulinimui. [2]

Elektroninė demokratija yra skirta įtraukti piliečius į kasdienį valstybės valdymą. Piliečiai gali teikti ir pasirašyti peticijas internetu, teikti siūlymus, komentarus ir pastabas valstybės institucijoms dėl jų veiklos gerinimo, taip pat įvairiose platformose, tinklalapiuose ir forumuose piliečiai gali reikšti savo nuomonę Vyriausybėje ar Seime svarstomais klausimais, argumentuotai teikti savo siūlymus. Tokiu būdu į valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiklą įtraukiama ir visuomenė. Kai kurių valstybės institucijų darbas, vykdant e-demokratijos priemones, ženkliai patobulėjo. Tokias e-demokratijos priemones įdiegė ir dauguma Lietuvos savivaldybių, tačiau būtina šios sistemos sąlyga – piliečiai turi būti aktyvūs ir savarankiški. [5]

Elektroninio balsavimo situacijos Estijoje analizė. (2016 m. Vasario 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektroninio-balsavimo-situacijos-estijoje-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:30