Elektroninių nusikaltimų situacijos analizė Lietuvoje


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Elektroninių nusikaltimų teoriniai aspektai. Elektroninių nusikaltimo samprata. Pagrindinės elektroninių nusikaltimo rūšys. Nusikaltimai, pažeidžiantys kompiuterinės informacijos ir kompiuterių sistemų konfidencialumą, vientisumą bei prieinamumą. Su kompiuterių naudojimu susiję nusikaltimai. Nusikaltimai susiję su turiniu. Pažeidimai, susiję su autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis. Elektroninių nusikaltimų prevencijos priemonės. Teisinės elektroninių nusikaltimų prevencijos priemonės. Organizacinės-techninės elektroninių nusikaltimų prevencijos priemonės. Elektroninių nusikaltimo veikla Lietuvoje. Tyrimo metodika. Elektroninių nusikaltimų statistika Lietuvoje. Priemonės skirtos mažinti elektroninius nusikaltimus Lietuvoje. Teisės aktų analizė. Apsauga nuo elektroniniu nusikaltimu. Šnipinėjimo programinė įranga ir apsauga nuo jos. „Rutkitai“ ir apsauga nuo jų. Duomenų vagystės. Ugniasienės. Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras. Išvados.


Kuriant informacinę visuomenę, visose žmogaus veiklos srityse sparčiai plinta šiuolaikinės informacinės technologijos, kuriomis naudojantis tampa prieinama elektroninė erdvė. Todėl neišvengiami susiduriama ir su didėjančiu nusikalstamų veiklų, susijusių su šios erdvės naudojimu skaičiumi. Elektroninės erdvė suteikia naujų galimybių padaryti nusikaltimus, sudaro galimybes įvykdyti naujas nežinomas veiklas. Pastaruoju metu elektroniniai nusikaltimai tapo realybe Lietuvoje ir pasaulyje. Darbo objektas yra elektroniniai nusikaltimai.

Šio darbo tikslas išanalizuoti elektroninių nusikaltimu situacijas Lietuvoje.

Išsiaiškinti kas yra elektroniniai nusikaltimai, kaip jie veikia.

Išsiaiškinti kaip nuo jų apsisaugoti, kokios egzistuoja apsaugos priemonės.

Palyginti pasaulio ir Lietuvos elektroninių nusikaltimu veiklą.

Literatūroje nurodoma, kad kompiuterinio nusikaltimo terminas buvo pavartotas jau 7 ir 8 dešimtmečiuose, kai mokslinėje literatųroje pasirodė straipsnių šia tema. Vienas iš pirmųjų susidomėjęs šia problema Donnas Parkeris iš JAV. Parkeris apibrėžė kompiuterinio nusikaltimo sąvoką: „visos tyčinės veiklos, kurios vienaip ar kitaip susijusios su kompiuteriais ir dėl kurių asmuo patyrė ar galėjo patyrti žalos, o nusikaltimo subjektas turėjo arba galėjo gauti iš to naudos“. Tačiai šis apibrėžimas neapima veiklų, padarytų dėl neatsargumo arba nesiekiant naudos. Be to, samprata yra pernelyg plati ir apima tokias veiklas kaip kompiterio vagystė, o tai, daugelio autorių nuomone, neturėtų būti traktuojama kaip kompiuterinis nusikaltimas. Dažnai kompiuteriniu nusikaltimu buvo laikoma veikas, tiesiogiai susijusi su elektronine skaičiavimo mašina, įskaitant daug neteisėtų aktų, vygdomų arba elektroninių duomenų apdorojimo sistema, arba prieš ją.

1983 metais ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija sudarė ekspertų komitetą su kompiuteriais susijusių nusikaltimų problema spręsti. Šis ekspertų grupė terminą „kompiuterinis nusikaltimas“ apibrėžė kaip: „bet koks neteisėtas, neetiškas ar nesankcionuotas elgesis, susijusis su automatiniu kompiuterinės formos duomenų apdorojimuir siuntimu. Tačiau šiame apibrėžime nepaminėta, kokias teisės šakas minėtą algesį laiko neteisėtu.

Tai tik pirmieji bandymai apibrėžti kompiuterinius nusiklatimus. Per daugelį metų įvairios institucijos, mokslininkai bandė apibrėžti kompiuterinius nusikaltimus, tačiau prie bendros nuomonės dėl kompiuterinių nusikaltimų sampratos nebuvo prieita. Atsižvelgiant į nuomonių dėl kompiuterinio nusikaltimo sampratos įvarovę, išskirtinos dvi pagrindinės kompiuterinių nusikaltimų sampratos kryptys:

Plačiają prasme kompiuteriniais nusikaltimais laikomos baudžiamojo įstatymo nustatyos visuomenei pavojingos veikos, kai kompiuterinė informacija yra nusikaltimo dalykas arba kai kompiuteris naudojimas kaip nusikaltimo priemonė. Kitais žodžiais tariant, pasikėsinimo dalykas yra informacija, apdorojama kompiuterių sistemoje, o kompiuteris yra nusikaltimo įrankis. Šių nusikaltimų objektas skiriasi. Todėl prie tokių veikų priskiriamos ir šios veikos: sukčiavimas, autorių teisių pažeidimas naudojant kompiuterius ir kt. Paminėtina, kad kartais šios veikos vadinamos kompiuteriais susijusiais nusikaltimais, nors šis terminas turėtų apimti daugiau pavojingų veiku (pvz., šmeižtas naudojant elektroninę erdvę).

Tačiau pastaruoju metu, priėmus Konveciją dėl elektroninių nusikaltimų, kompiuterinių nusikaltimų termina pakeitė elektroninių nusikaltimų (ang. cybercrime) terminas.

Pažymėtina kad iki šiol užsienio literatūroje elektroninio nusikaltimo samprata nėra išsamiai išnagrinėta. Kai kurie autoriai nurodo, jog kol kas nėra universalios elektroninio nusikaltimo sampratos, tačiau teigia, kad elektroninio nusikaltimo samprata turėtų apimti ir tokius neteisėtus veiksmus naudojant kompiuterius kaip neteisėta prieiga prie kompiuterių sistemos, neteisėtas kompiuterinės informacijos perėmimas, neteisėto turinio medžiagos siuntimas ir kt. Taip pat manoma, kad elektroniniais nusikaltimais suprantami įvairuūs veiksmai, tokie kaip poveikis kompiuterių sistemai, su turiniu susiję pažeidimai ir kt. (Kiškis M., Petrauskas R., Rotomskis I., Štitilis D. Teisės informatika ir informatikos teisė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 2006. p. 230-263.)

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6911 žodžių)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 152 KB
  • Elektroninių nusikaltimų situacijos analizė Lietuvoje
    10 - 7 balsai (-ų)
Elektroninių nusikaltimų situacijos analizė Lietuvoje. (2016 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektroniniu-nusikaltimu-situacijos-analize-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:31