Elektros mašinos konspektas


Elektronikos konspektas. Bendros žinios apie elektros mašinas. Nuolatinės srovės mašinų naudojimo sritys. Nuolatinės srovės mašinos veikimo principas ir atstojamoji schema. Inkaro grandinės atstojamoji schema. Nuolatinės srovės mašinos sandara, energijos nuostoliai ir naudingumo koeficientas. Žadinimo būdai ir žadinimo apvijos. Energijos nuostoliai ir galios balansas. Naudingumo koeficientas. Variklių bendrosios savybė.


Praktiškai labai svarbu turėti kuo didesnį žadinimo magnetini srautą. Tuo tikslu kiekvienoje mašinoje yra sudaroma magnetinė grandinė, kurios magnetolaidis paprastai yra feromagnetinis. Oro tarpas, esantis tarp statoriaus ir rotoriaus, labai padidina magnetinės grandinės varžą. Kuo tiksliau pagaminta elektros mašina, tuo mažesnis jos magnetinės grandinės oro tarpas ir tuo didesnė jos santykinė galia masės vienetui. Paprastai oro tarpas esti nuo milimetro dalių mažos galios mašinose iki keleto milimetrų galingose mašinose.

Kiekvienoje veikiančioje elektros mašinoje gaunami energijos nuostoliai (magnetiniai, elektriniai, mechaniniai), kurie virsta įšilimui šiluma ir dėl to įvairios mašinos dalys šyla. Kuo labiau mašina apkrauta, tuo šie nuostoliai didesni. Jautriausia yra mašinos laidų izoliacija, kurios izoliacinės savybės smarkiai pablogėja, jei jos temperatūra pasidaro aukštesnė už leistinąją. Kuo geresnės kokybės laidų izoliacija, tuo aukštesnė jos leistinoji temperatūra ir tuo gali būti didesnė mašinos santykinė galia masės vienetui.

Kaip matome, elektros mašinos techniniai ir ekonominiai rodikliai priklauso ne tik nuo jos konstrukcijos, bet ir nuo naudotų elektrotechninių bei magnetinių medžiagų kokybės ir gamybos tikslumo.

Nuolatinės srovės generatorius daugelyje sričių jau pakeičia galingi valdomieji tiristoriniai lygintuvai. Šiuo metu nuolatinės srovės generatoriai naudojami kaip žemos įtampos ir stiprios srovės šaltiniai: elektrolizei (6-12 V, srovės iki 10000 A), akumuliatorių baterijoms įkrauti, geros kokybės suvirinimo darbams. Mažos galios generatoriai naudojami automatikos įrenginiuose bei tachometruose (sūkių dažniui matuoti).

Praktiškai nuolatinės srovės mašinų kolektoriaus segmentų esti gana daug (nuo keliolikos iki keliasdešimt), o inkaro apvija sudaroma iš daug laidininkų, sujungtų tam tikra tvarka. Dėl to galime laikyti, kad EVJ pulsacijos nėra.

elektromagnetinės jėgos kurių kryptis nusakoma kairiosios rankos taisykle. Ją pritaikę pastebime, kad kryptis yra priešinga rėmelio sukimo krypčiai. Šios jėgos kuria momentą, priešingą inkarą sukančiam momentui M.

Kuo didesnė srovė teka imtuvu, t. y. kuo didesnė jo galia P= UI tuo didesnės inkarą stabdančios elektromagnetinės jėgos = lBI. Tai reiškia, kad kuo didesnės galios imtuvas yra prijungtas prie generatoriaus, tuo didesne galia jį turi sukti variklis (P=M), kad būtų = const.

Jei variklio sumažėtų tiek, kad būtų < pasikeistų variklio ir darbo mašinos sukimosi kryptis. Variklis taptų generatoriumi, stabdančiu darbo mašinos judėjimą. Kai kuriais atvejais variklis yra specialiai pervedamas į generatoriaus režimą ne tam, kad gamintų elektros energiją, bet tam, kad sukurtų stabdymo momentą. Bendruoju atveju toks elektros mašinos darbo režimas, kai ji sukuria momentą priešingą jos inkaro sukimosi krypčiai, yra vadinamas stabdymo režimu.

M=ɸI Čiakiekvienai mašinai pastovus koeficientas, kurio vertė priklauso nuo mašinos konstrukcijos.

Naudingoji elektros mašinos galia, kuri nurodoma jos pase ir kataloguose, vadinama vardine galia ir žymima .

Generatorius dirba šaltinio režimu, jo inkaro grandinėje yra įjungtas imtuvas, kurio varža R. Generatoriaus inkaro ir išorine grandine teka srovė /., kurios kryptis yra tokia pat kaip EVJ.

Jungas yra plieninis cilindras. Jis sudaro elektros mašinos magnetinės grandinės magnetolaidžio dalį. Nedidelės galios mašinų masyvus jungas kartu yra ir korpusas, prie kurio tvirtinamos kitos nejudamos mašinos dalys.

Plačiausiai naudojamos didesnės galios nuolatinės srovės mašinos yra elektromagnetinio žadinimo. Jų savybės ir charakteristikos labai priklauso nuo to, kokio tipo žadinimo apvijos yra statoriuje ir kaip jos prijungiamos. Pagal prijungimo būdą nuolatinės srovės mašinų žadinimo apvijos yra skirstomos į: a) nepriklausomo arba lygiagretaus žadinimo ir b) nuoseklaus žadinimo.

Elektros mašinos konspektas. (2014 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/elektros-masinos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:52