Elementariųjų elektrinių gandinių tyrimas


Fizikos laboratorinis darbas. Eksperimento teorinis pagrindimas. Darbo priemonės ir medžiagos. Darbo eiga. Printed circuit board. Elektros krūvis. Elektros srovė . Elektros srovės stipris . Elektrinė įtampa. Elektrinė varža. Jungiklio padėtis , I1 , mA. Spalvinis elementų kodas. Elektriniu laidumu. Voltamperine charakteristika.


Elektros grandine vadinama visuma tarpusavyje sujungtų elementų, kuriuose vykstantys procesai apibūdinami srovės ir įtampos priklausomybėmis. Srovė ir įtampa viena su kita yra susiję per varžą ir šis ryšys aprašomas Omo dėsniu:

Srovė ir įtampa gali būti: 1) nuolatinė – kai srovės ar įtampos vertės nesikeičia bėgant laikui (nuolatinę srovę ar įtampą įprasta žymėti didžiosiomis raidėmis I, U); 2) kintama – kai srovės ar įtampos vertės keičiasi bėgant laikui (kintamą srovę ar įtampą įprasta žymėti mažosiomis raidėmis i, u arba i(t), u(t)). Kintama srovė ar įtampa elektronikoje dažnai vadinama signalu.

Tiriant elektrines grandines svarbūs parametrai yra grandinėje ar jos dalyje tekančios srovės stiprumas, įtampa, fazės skirtumas atskirose grandinės vietose, taip pat grandinės elementų, tokių kaip varžos, talpumo ar induktyvumo parametrai. Įtampa arba įtampos amplitudinė ar efektinė vertės matuojamos multimetru, turinčiu voltmetro funkciją. Kintamos srovės grandinių matavimuose plačiai naudojamas oscilografas – prietaisas, leidžiantis pamatyti elektrinio signalo įtampos (srovės) kitimą laike. Šiuolaikiniai skaitmeniniai oscilografai turi savyje integruotas taip pat ir multimetro (amplitudinių, efektinių verčių matavimas, dažnio, periodo ir kt. matavimas) bei sudėtingesnes matematines (pvz., spektrinės analizės) funkcijas. Oscilografas taipogi yra naudojamas signalo fazės matavimui – tam naudojami du jo kanalai.

3.1 Pažintis su elementariosiomis elektrinėmis grandinėmis bei ELECTRONIC LAB spausdintine matavimo plokšte (PCB – printed circuit board)

1 užduotis Vadovaudamasi 3.1.2 paveikslo pavyzdžiu, surinkite ten pateiktą elektrinę grandinę, nustatykite 10V maitinimo įtampą. Junginėdami jungiklį S1 stebėkite pokyčius it juos užfiksuokite darbo žurnale.

Matavimas – tai veiksmas, kuriuo siekiama nustatyti matuojamo dydžio vertę. Priklausomai nuo matavimo pobūdžio bei turimų matavimo priemonių matavimai gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginio matavimo atveju matuojamo dydžio vertės nustatomos tiesiogiai iš eksperimento metu atliktų matavimų. Dažniausiai grandinėse ieškomas dydis UR (įtampa ant varžos R) ir srovė IR (srovė per varžą R) tiesiogiai išmatuojamos matavimo priemonėmis – voltmetru (UR) ir ampermetru (IR). Kai tiesiogiai matuoti yra sudėtinga arba neįmanoma dažnai matuojama netiesiogiai. Matavimus atliekant netiesiogiai, matuojamo dydžio vertės nustatomos naudojantis kitų dydžių tiesioginių matavimų rezultatais, juos perskaičiuojant pagal žinomas tarpusavio priklausomybes. Atlikus įtampos UR matavimą, žinant varžą R, galima atlikti netiesioginį srovės matavimą:

Elementariųjų elektrinių gandinių tyrimas. (2015 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/elementariuju-elektriniu-gandiniu-tyrimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:49