E.Mayo darbai ir mokslinės idėjos ir jų taikymas šiuolaikinėse organizacijose


Dvi pagrindinės vadybos teorijos. Eltonas mayo. Pagrindine e. mayo tyrimu interpretacija. Pagrindine e mayo tyrimu interpretacija. Klasikinės vadybos mokyklos pagrindiniai principų taikymai. E. mayo. E. mayo tyrimų interpretacija. Ideja moksliniam darbui. E.mayo tyrimu interpretacija. Vadyba kulturiniame gyvenime darbai.

Vadybos referatas. Įvadas. Eltonas mayo. Hawthorno eksperimentas. Žmoniškųjų santykių teorija. Žmogiškieji santykiai vadyboje. Eltono mayo darbų šalininkai. A. Maslow. Mcgregor x ir y teorija. Wiljam ouchi z teorija. Vadybos raida lietuvoje. Žmoniškųjų santykių teorijos pritaikymas praktikoje. Išvados. Literatūra. Priedai. Istoriškai organizacijų teorijų tiesos pasireiškė kai tik žmonija ėmė organizuotis bendrai veiklai – medžioklei, gamybai, karams ir šeimyniniam gyvenimui. Tačiau rimtos šios srities studijos pasirodė tiktai šiame amžiuje. Gal būt tą lėmė nuo. -to amžiaus pabaigos ėmę labai sparčiai augti gamybos tempai, o su jais ir „ apetitai ” rezultatams. Todėl ieškojimas to „vieno ir geriausio būdo” rezultatams pasiekti įsiamžino mokslinės vadybos teorijomis, kurios tapo komercinės visuomenės pranašais. Organizacijų teorijos nesivystė vakuume. Jos atspindėjo visus pasikeitimus, vykstančius ekonominiame ir kultūriniame vakarų kultūriniame gyvenime. Galima išskirti dvi pagrindines vadybos teorijas, turėjusias įtakos visoms kitoms. Tai mokslinės vadybos, arba klasikinė teorija, kurios pa-grindą sukūrė f. Teiloras, ir žmonių santykių teorija, kurią sukūrė e. Mayo, vėliau formavosi kitos vadybos teorijos ir mokyklos. Ryškiausios vadybos teorijos: mokslinę (klasikinę) vadybos teoriją, žmogiškųjų santykių teoriją, empirinę teoriją , socialiniu sistemų teoriją, matematinę mokyklą ir kt. Vadyba kaip mokslas nesivystė atsietai nuo kitų mokslų. Jos pasiekimai buvo tiesiogiai susiję su matematika, inžineriniais mokslais, psichologija, antropologija ir sociologija. Taip vadybos mokslas vystėsi, atsirado naujos teorijos - klasikinė, procesinė, sisteminė, situacinė ir t. T.Pirmosios valdymo mokslo užuominos randamos senovės mąstytojų veikaluose - sokrato, aristotelio, platono. Pagal to meto situaciją jie ieškojo idealaus valstybės valdymo būdo. Naujos teorijos aspektai - tai pavyzdinių, klestinčių kompanijų analizės duomenys. Buvo suprasta, kad išorinė aplinka turi didelį poveikį įmonėms. Vystantis vadybos mokslui buvo prieita prie nuomonės, kad didinti gamybos efektyvumą galima tik tada, kai sutampa įmonių ir darbuotojų tikslai. Tai paskatino iš dalies daugiau orientuotis į žmogiškąjį faktorių. Savaime suprantama, kad išvardintos mokyklos neapima visų vadybos teorijų, bet lemia pagrindines vadybos teorijos tyrimų ir praktikos kryptis. Darbo tikslas: išanalizuoti eltono mayo darbą, žmogiškųjų santykių teoriją, ir jos pritaikymą. Uždaviniai: pristatyti eltono mayo pagrindinį mokslinį


Istoriškai organizacijų teorijų tiesos pasireiškė kai tik žmonija ėmė organizuotis bendrai veiklai – medžioklei, gamybai, karams ir šeimyniniam gyvenimui. Gal būt tą lėmė nuo 19-to amžiaus pabaigos ėmę labai sparčiai augti gamybos tempai, o su jais ir apetitai rezultatams. Todėl ieškojimas to vieno ir geriausio būdo rezultatams pasiekti įsiamžino mokslinės vadybos teorijomis, kurios tapo komercinės visuomenės pranašais.

Taip vadybos mokslas vystėsi, atsirado naujos teorijos - klasikinė, procesinė, sisteminė, situacinė.

Savaime suprantama, kad išvardintos mokyklos neapieltonas mayo gimė 1880 metais gruodžio 26 dieną adelaidėje ( pietų australijoje ). Jis buvo antrasis sūnus gerbiamoje kolonistų šeimoje. Visi tikėjosi, kad vaikas eis savo senelio pėdomis ir taps gydytoju. Tačiau jis neparodė jokios iniciatyvos universitete, todėl buvo išsiųstas į didžiąją britaniją. Ten toliau studijavo mediciną ir psichopatologiją. Po to mayo grįžo į australiją dirbti adelaidėje. Jau tada jisai spausdino straipsnius vadybos tema. Tačiau jo požiūris nebuvo populiarus. E. Mayo atnaujino mokslus universitete, kur pagrindinis dėmesys buvo skirtas etikos ir logikos mokslams. Tuo pačiu jį vadino pačiu sėkmingiausiu filosofo viljamo mitčelo studentu. Akademinė karjera australijoje susiklostė sėkmingai.

1911 -1921 mayo dirbo logikos, psichologijos ir etikos dėstytoju, o paskui tapo filosofijos ir psichologijos profesoriumi kvinslendsko universitete australijoje. Greitai jis išvyko į komandiruotę į didžiąją britaniją. Vėliau žodiniu susitarimu liko jungtinėse amerikos valstijose, kur dirbo prie keleto projektų. Australijos universitetui atsisakius pratęsti komandiruotę, jis liko amerikoje be pinigų. Tuo metu apie šešis mėnesius jam finansiškai padėjo džonas rokfeleris.

1923 metais eltonas įstojo į pensilvanijos universiteto įsteigtą mokyklą studijuoti finansų ir komercijos.

1926 metais mayo tapo harvardo universiteto profesoriumi. Tuo metu buvo atliktas eksperimentas elektrotechnikos gamykloje hawthorno. Šiuo eksperimentu jis įrodė koks svarbus žmogiškas ir grupinis faktorius dirbant ir norint pasiekti didesnį darbo našumą.

1947 metais eltonas mayo vėl grįžo į didžiąją britaniją, kur tęsė savo mokslihawthorno eksperimentas buvo vykdomas 10 metų ir tiriama fizinių ir socialinių darbo sąlygų įtaka darbuotojų darbo rezultatams.

Eksperimento metu buvo atrinkta grupė moterų. Jos atskirtos nuo kitų darbuotojų ir paliktos dirbti atskirai.

  • Vadyba Referatai
  • 2011 m.
  • 25 puslapiai (5771 žodis)
  • Universitetas
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 580 KB
  • E.Mayo darbai ir mokslinės idėjos ir jų taikymas šiuolaikinėse organizacijose
    8 - 1 balsai (-ų)
E.Mayo darbai ir mokslinės idėjos ir jų taikymas šiuolaikinėse organizacijose. (2011 m. Spalio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/emayo-darbai-ir-mokslines-idejos-ir-ju-taikymas-siuolaikinese-organizacijose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:22