Emigracijos priežastys ir padariniai šalies ekonomikai


Sociologijos kursinis darbas.

Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Teroriniai migracijos aspektai. Migracijos samprata. Emigraciją lemiantys veiksniai teoriniu požiūriu. Emigracijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Emigracijos kitimo tendencijos Lietuvoje. Emigracijos mastai iš Lietuvos. Emigraciją lemiantys veiksniai. Emigracijos padariniai Lietuvos ekonomikai. Išvados. Literatūra. Migracijos apibrėžimai ir jų sampratos raida. Emigraciją lemiantys veiksniai. Emigracijos neigiamos ir teigiamos pasekmės. LR piliečių, kurie išvyko gyventi į užsienio valstybes, skaičius pagal valstybes.


Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir tapus Europos Sąjungos nare, šalis susidūrė su masinės migracijos reiškiniu. Kaip ir daugelyje Europos šalių, Lietuvoje vykstantys ekonominiai pokyčiai padarė esminį poveikį emigracijos tempų augimui. Tačiau, nors statistika rodo, kad pastaraisiais metais, Lietuvos ekonomika atsigauna ir emigracijos srautai mažėja, tai vis dar išlieka labai aktualia Lietuvos valstybės problema, kadangi tokioje nedidelėje šalyje, kaip Lietuva, toliau mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja Lietuvos intelektinis potencialas, prarandama investicijos į žmones, lėtėja technologinė pažanga, mokslo raida ir ekonomikos plėtra bei didėja darbo jėgos stygius.

Darbo objektas – emigracijos priežastys ir padariniai.

Darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos emigracijos priežastis ir padarinius šalies ekonomikai.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti migracijos sampratą;

Pateikti emigraciją lemiančius veiksnius bei padarinius šalies ekonomikai;

Išsiaiškinti emigracijos mastų tendencijas Lietuvoje (2003 – 2014 m.) bei nustatyti pagrindines jų priežastis;

Palyginti Lietuvą su kitomis šalimis, į kurias emigruoja dauguma Lietuvos piliečių.

Išanalizuoti pagrindines emigracijos ekonomines pasekmes.

Mokslinių straipsnių, literatūros, empirinių bei statistinių duomenų analizė siekiant išsiaiškinti migracijos sampratą lemiančius veiksnius, bei sukeliamus padarinius šalies ekonomikai. Taip pat naudoti grafinio vaizdavimo, duomenų sisteminimo bei lyginamosios analizės metodai.

Naudotasi lietuvių ir užsieniečių moksliniais straipsniais susijusiais su migracijos procesu. Darbo struktūra:

Darbą sudaro įvadas, 2 dalys (teorinė ir analitinė) bei išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 21 puslapyje, įskaitant 4 lenteles ir 7 paveikslus. Literatūros sąrašą sudaro 31 šaltinis.

Norint išsiaiškinti emigracijos priežastis ir sukeliamas pasekmes šalies ekonomikai svarbu apibrėžti, kokia apskritai yra migracijos samprata. Taigi, šiame skyriuje aptariama Tarptautinė migracijos samprata. Taip pat, pateikiamos emigracijos priežastys ir pasekmės teoriniu požiūriu bei emigracijos ekonominės bei socialinės pasekmės.

Migracija apibūdinama remiantis laisvu žmonių judėjimu iš vienos šalies į kitą. Pabrėžiama, kad migracija yra dviejų formų: imigracija(žmonės atvyksta į šalį turėdami tikslą joje įsikurti) ir emigracija(asmenys išvyksta iš tėvynės siekdami įsikurti kitoje šalyje)

Svarbu pabrėžti, kad migracija yra bendresnio pobūdžio terminas, kuris vartojamas, kai norima apibūdinti, imigraciją ir emigraciją (I. Putvinskienė, 2010, p. 676). Siekiant geriau suprasti migracijos reiškinį, svarbu išsiaiškinti šių terminų reikšmes. Europos migracijos tinklo sudarytame žodyne (2012) šios sąvokos apibrėžiamos taip:

Kaip įprasta skirtingi autoriai, šias sąvokas apibrėžia nevienodai. Pasak, G. Kasnauskienės: „Emigrantas – asmuo, kuris turi tam tikrų sugebėjimų ir juos gali produktyviau panaudoti kitoje, bet ne savo gimtojoje šalyje“ (R. Rudžinskienė ir kt, 2014, p. 65). Kiti autoriai pateikia platesnį emigracijos apibrėžimą – emigracijos sąvoka apima bet kokį žmonių judėjimą – vienoje valstybėje ar kertant jų sienas; ilgam ar trumpam laikotarpiui; ieškant kitos darbo vietos; siekiant keisti politinę, socialinę, ekonominę, kultūrinę ar kitokią aplinką – išskiriant emigracijos: trukmę, priežastis, legalumą bei apsisprendimo savarankiškumą (I. Naulickaitė ir kt., 2015, p. 223).

Taigi, migracijos procesas susideda iš dviejų dalių – tai yra imigracijos ir emigracijos procesų. Nėra vieno migracijos apibrėžimo, šio reiškinio samprata kinta priklausomai nuo to, kokiame kontekste jis aiškinamas - socialiniame, politiniame ar ekonominiame. Tačiau, bendrąja prasme migracijos procesas siejamas su gyventojų judėjimu iš vienos vietovės į kitą, siekiant geresnių gyvenimo sąlygų.

Šiuolaikinėje visuomenėje migracijos procesas yra veikiamas daugelio įvairių veiksnių. A. Sipavičienė ir V. Stankūnienė (2011) teigia, kad migraciją lemiantys veiksniai: „neretai persipina, o jų kombinacijos ne tik suformuoja migracijos srautus, bet ir lemia vyraujančius migracijos tipus, modelius“. Migracijos srautų kryptis ir apimtis gali lemti tiek kilmės šalies, tiek tikslo šalies veiksniai (L. Polgreen ir kt., 2010, p. 2). Mokslinėje literatūroje teigiama, kad neįmanoma įvardyti visų migracijos veiksnių, nes kiekvienas asmuo skirtingai vertina tas pačias išorines aplinkybes bei veiksnius (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2006). Taip pat identifikuoti visų veiksnių neleidžia socialinio gyvenimo nepastovumas bei įvairumas (I. Naulickaitė ir kt., 2015, p. 226).

  • Sociologija Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (6986 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 127 KB
  • Emigracijos priežastys ir padariniai šalies ekonomikai
    10 - 3 balsai (-ų)
Emigracijos priežastys ir padariniai šalies ekonomikai. (2016 m. Vasario 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/emigracijos-priezastys-ir-padariniai-salies-ekonomikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:00