Emocijos


Psichologijos referatas. Įvadas. Emocijų samprata. Emocijų ypatumai. Emocijų būsenos. Emocijų raiška. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Santrauka.


Temos aktualumas: kiekvienas žmogus patiria emocijas, jausmus, jos nuspalvina gyvenimą, kasdienius patyrimus. Tam tikra prasme jos yra psichinės sveikatos pagrindas. Žmogus negali būti abejingas emocijoms lygiai taip pat kaip ir aplinkos poveikiams, nes vieni jų patenkina poreikius, kiti kliudo.

Tyrimo problema: kuri iškelta darbe, tai emocijų analizė, jų ypatumai, būsenos, išraiškos.

Darbo objektas – emocijos.

Darbo tikslas - išnagrinėti emocijas, kuo daugiau apie jas sužinoti.

Darbo uždaviniai:

Kuo daugiau sužinoti apie emocijas, jų kilmę, ypatumus.

Kokios egzistuoja pagrindinės emocijų būsenos bei išraiškos.

Darbo metodai: mokslinės ir kitos literatūros analizės metodas.

Emocijos - stipri, greičiausiai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena. Paprasčiau būtų galima apibrėžti kaip nesąmoningą organizmo reakciją į tam tikrus dirgiklius ar stimulus. Tai, fiziologinės reakcijos, jų funkcijos padėti organizmui prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Emocijos padeda išsaugoti gyvybę, jos yra vidinė gyvastis. Jas sukelti gali tam tikras įvykis, prisiminimas ar mintis. Negerai jas gniaužti savyje, nes tai skatina smurta daro neigiamą įtaką. Jos gali tapti ir naikinančiomis, tada kai negali būti išgirstos, išgyventos, išreikštos. Emocijomis geriau nepasiklauti, nes jos iškreipia realybę, žlugdo kompetenciją.

Bandymų suklasifikuoti emocinius reiškinius yra nemažai, tačiau vieningos klasifikacijos kol kas nėra. Daugumoje klasifikacijų emocinių reiškinių skirstymo kriterijai yra priešingi. Emocijos klasifikuojamos pagal teigiamus ir neigiamus, intensyvumą, trukmę, įsisąmoninimo lygį, genetinę kilmę, atliekamas funkcijas, poveikį organizmui, išraiškos ypatumus, poreikius, turinį, kryptį.

Vedančios emocijos – paryškina poreikių objektus ir paverčia juos motyvais. Šios emocijos nukreipia veiklai. Emocijų klasifikacija atitinka poreikių klasifikacijai.

R. Plutchik emocijas suklasifikavo i aštuonias pagrindines:

Pyktis -  kylantis, kai kliudoma patenkinti svarbų  poreikį ar norą. Pyktį gali sukelti išgyvenimai: grėsmė, konfliktas, neteisybė, pažeminimas ir kt. Pyktis gali pasireikšti veido išraiškomis, kūno kalba, vieša agresija.

Psichologai išskiria tris pykčio rūšis:

Liūdesys - pasireiškianti nepasisekimo, nepalankios padėties, praradimo jausmu. Liūdintys žmonės dažnai būna nekalbūs, linkę laikytis nuošalėje.

Džiaugsmas -  išreiškiamas pasitikėjimu, didžiavimusi savimi, meilės jausmu, džiaugsmą sukeliančios būsenos: gerovė, linksmumas, dvasinis ar fizinis pasitenkinimas, žavėjimasis, saugumas, meilė, išreiškiamas šypsena ir juoku.

Pasibjaurėjimas – skatina atsitraukimą nuo pasišlykštėjimą keliančio objekto ar žmogaus. Pasireiškia dažniausiai veido išraiškomis.

Nuostaba - žmogų apima tais atvejais, kai jis susiduria su retu ir netikėtu reiškiniu. Buvo laikoma svarbiu žmogaus prigimties aspektu ypatingai, kai staigmena būna susijusi su smalsumu.

Smalsumas – turintis ryšį su natūraliu noru tyrinėti, nagrinėti bei mokytis. Skatina naujų patirčių bei atradimų poreikį.

Viltis – kiekvieno žmogaus išsiugdyta teigiamos išvados nuostata, susijusi su tam tikru įvykiu ar aplinkybe. Dažniau apibūdinama, kaip dvasinė malonė, negu fizinė emocija.

Emocijos. (2015 m. Balandžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/emocijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:26