Emocinės būsenos


Psichologijos referatas. Įvadas. Pagrindinės emocinės būsenos. Nuotaika. Afektas. Aistra. Nerimas. Frustracija. Stresas. Depresija. Empatija. Užuojauta. Kitos emocinės būsenos. Sudėtingos emocinės būsenos. Meilė. Laimė. Aukštesnieji žmonių jausmai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tai emocinė būsena, kuri ilgiau ar trumpiau nuspalvina žmogaus elgesį bei psichinius reiškinius. Gerai žinomos džiugios ir liūdnos, darbingos ir irzlios bei kitos nuotaikos. Jų priežastys:

Iš lotynų kalbos affektus – dvasios sujaudinimas. Tai trumpalaikė, staiga iškylanti stipri teigiama ar neigiama emocija. Yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Jie sukelia sąmonės susiaurėjimą, dėl to žmogus nepajėgia objektyviai įvertinti situacijos, nesugeba valdyti savo reakcijų. Kalba dažnai pasidaro padrika, judesiai nekoordinuoti, žmogus nepajėgia kontroliuoti savęs, numatyti savo veiksmų pasekmes. J. Reikovskij aprašo tris pagrindines afekto savybes:

blokavimas. Įsijungia gynybos mechanizmai.

Tai emocinė būsena sukelta laukiamos, įsivaizduojamos grėsmės, neigiama emocinė būsena. Nerimas skiriasi nuo baimės, nes ji turi savo objektą. Jo priežastys:

socialinės problemos (valstybės santvarka, rasinės ir tautinės problemos, konfliktai namie);

Generalizuotas nerimas. Žmonės yra nuolat įsitempę ir nervingi, vis mąsto, kas gali atsitikti blogo, juos vargina visi sužadintos autonominės nervų sistemos simptomai (širdies plakimas, drėgni ir šalti delnai, skrandžio pojūčiai). Z. Froidas (S. Freud) tokį nerimą vadino „plaukiojančiu“. Be jokios akivaizdžios priežasties nerimas kartais gali pereiti į siaubą keliantį panikos priepuolį – stiprią baimę, paprastai trunkančią keletą minučių.

agresyvumas – pasireiškia puolimais, grasinimais, priekabumu, įtūžimu, grubumu ir neapykanta;

regresija – „žengimas atgal“. Apimti tokios būsenos žmonės verkia, kalba visokius niekus, kramto nagus. Kai kada žmogus rengiasi net savižudybei;

fiziologinis – didelė kaitra, stiprus atšalimas, fizinės pastangos, minimalus miego kiekis, cigaretės, alkoholis;

psichologinis – kyla, dėl informacijos pertekliaus, kyla, dėl grėsmingos situacijos, pavojus, įtampa.

Streso įveikimas. Įveikti stresą – tai stoti akistaton su problema arba išvengti jos ir imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų. Patiriamas stresas sukelia širdies ligas, įvairius negalavimus, silpnina imunitetą, ko pasekoje žmogus greičiau suserga infekcinėmis ir piktybinėmis ligomis. Streso išvengti neįmanoma, tačiau suvaldyti stresą padeda aerobika, atsipalaidavimas, socialinė parama.

Egzogeninė depresija atsiranda dėl išorinių veiksnių: nuolatinė įtampa, nemiga, itin prislėgta nuotaika, sergant ar persirgus sunkiomis ligomis, nėštumo metu ar pogimdyvinė depresija, senatvinė depresija, „vidurio amžiaus krizė“.

Emocinės būsenos. (2015 m. Balandžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/emocines-busenos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:25