Emocinis valgymas


Maisto technologijos referatas. Įvadas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Teorinė apžvalga. Išvados. Bibliografijos sąrašas.


Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad emocijos yra priešingybė blaiviam mąstymui, tačiau lietuvių kalbos terminų žodynas emocijas apibūdina, kaip „psichikos pažintinius procesus, atspindinčius žmogaus santykius su savimi ir kintančia aplinka išgyvenimą“ (Tarptautinių žodžių žodynas, 2009 m.). Jos yra pagrindinis elementas žmogaus sprendimų priėmimo bei planavimo procesuose. Nuo kasdienio gyvenimo neatsiejamos ir geriausiai atpažįstamos emocijos: džiaugsmas, pyktis, baimė, liūdesys, gėda, kaltė, meilė, nerimas, pradėjo formuotis jau vaikystėje ir lydi žmogų visą tolimesnį gyvenimą. Šios būsenos „valdo” kiekvieno žmogaus gyvenimą ir daro didžiulę įtaką ne tik darbui, socialiniam gyvenimui, bet ir sveikatai. Sveikata yra neatsiejama nuo mitybos ir dėl to galima teigti, kad mityba yra susijusi su emocijomis, o tai veikia lyg uždaras ratas: emocijos, mityba, sveikata. Pagrindinė emocija, kuri stipriausiai veikia mūsų mitybą, yra stresas. Dažnai jis nugali mūsų racionalų mąstymą ir nejučia maistas tampa pagrindiniu ginklu kovojant su stresu. Todėl yra labai svarbu suprasti, kada mus kankina fiziologinis alkis, o kada sukeltas emocijų. Tačiau svarbu ne tik žinoti skirtumą, bet ir taikyti veiksmingus problemos skrendimo būdus.

Darbo tikslas

Išsiaiškinti ir aptarti, kaip stresas veikia mitybą ir kokią įtaką jis turi asmens sveikatai.

Darbo uždaviniai

1. Suprasti skirtumą tarp emocinio alkio ir fiziologinio poreikio valgyti.

Šiais laikais žmonės dažnai valgo ne tik tam, kad numalšintų savo alkį, bet ir tam, kad patenkintų juos valdančias emocijas. Deja, bet streso iššauktas valgymas niekuomet neišsprendžia asmenį kamuojančių problemų. Dažniausiai tai veikia priešingai – priverčia jaustis dar blogiau. Negana to, kad po emocinio persivalgymo asmuo supranta, jog jo problemos niekur nedingo, bet jis dar pradeda save kaltinti dėl fiziologiškai nenaudingo maisto pertekliaus organizme. Todėl labai svarbu mokytis atpažinti tikrąją alkio priežastį. Jausmų sukeltas maisto vartojimas dažnai yra priemonė nusiraminti streso metu, o ne patenkinti alkį. Verta paminėti, kad ne visuomet mėgstamų užkandžių vartojimas yra žalingas, tačiau, kai tik asmuo pajutęs liūdesį, vienatvę, pyktį, stresą ar nuobodulį žengia tiesiai prie šaldytuvo, galima suprasti, kad žmogus sukasi uždarame rate, kuriame problema nėra sprendžiama, o tik paslepiama po laikinu pasitenkinimu maistu.

Emocinis valgymas. (2015 m. Gruodžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/emocinis-valgymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:00