Empirizmo idėjų raida


Filosofijos anotacija. Įvadas. Empirizmo mokslo koncepcija. Empirinių teorijų struktūra. Empirizmo atmaina. Išvados. Literatūra.


Naujųjų laikų empirizmo kūrėju buvo F. Baconas, bet tiktai J. Locke'as padėjo empirizmo pažinimo teorijai pagrindus. Johno Locke'o empiristinė koncepcija buvo toliau iškleista Davido Hume'o, tačiau jis, priešingai Locke'o materializmui, buvo idealistinis empirizmo šalininkas. Būtent D. Hume'as tarybiniais laikais buvo negailestingai kritikuojamas iš materializmo pozicijų.

XVIII amžiaus anglų empirizmas paskutinėje, brandžiausioje, raidos fazėje pats ėmėsi kritiškai analizuoti savo pamatus ir, patirtyje aptikęs subjektyvumo ir nepatikimumo apraiškų, gerokai tuos pamatus išklibino. Tai Hume'o filosofijos nuopelnas.

Empiristų pažinimo metodas ir kriterijus buvo patyrimas, jis sudarė samprotavimų ir išvadų pagrindą. Tai, ko tiesiogiai nepateikia jutimai, išprotaujama remiantis priežastingumo principu. Gamta buvo mechanistiškai suprantama kaip priežasčių – padarinių grandinių sistema, kurią ir pažįsta eksperimentinis gamtos mokslas. Šis pažinimo modelis buvo priešpriešinamas racionalistų modeliui, teigusiam apriorinį, įgimtų idėjų teikiamą faktų tarpusavio ryšių supratimą. Tačiau pačiu faktų būtinų ryšių egzistavimu nebuvo abejojama.

Empirizmas (iš gr. empeiria — patyrimas, patirtis) — filosofinė srovė, kuri laiko vieninteliu žinojimo šaltiniu ir pirminiu veiksniu, lemiančiu žmogaus (ir apskritai organizmo) būdą, polinkius, nusistatymą ir veikseną, patyrimų, t. y. visa, ką jis tiesiog patiria savo viduje arba per juslės organus, santykiaudamas su išoriniu pasauliu. Iš patyrimo, pasak empirizmo, ne tik turi būti aiškinama žmogaus pažinimo ir elgesio kilme, bet jis einąs ir vyriausiu visų vertybių kriterijumi, t. y. nustato, kas gera arba bloga, teisinga arba neteisinga, gražu arba bjauru, naudinga arba žalinga, malonu ar nemalonu ir t. t.

Anot Locke'o gimusi žmogaus siela yra tuščia lenta, kurioj patyrimas įrašo savo rašmenis. Todėl emprizmas yra natyvizmo priešingybė, t. y. jis nepripažįsta jokių sielai įgimtų idėjų, polinkių ir sugebėjimų. Kartu empirizmas neigia, jog pažinime glūdi apriorinis momentas, nepareinąs nuo patyrimo ir einąs pažinimo objektyviam galiojimui būtina sąlyga. Kadangi tiesioginiai patyrimo duomenys yra atskiri įspūdžiai arba faktai, tai visos bendros idėjos (sąvokos) ir visi bendri sprendimai (posakiai) kyla iš faktų ir jų sąryšių apibendrinimo, pagrįsto tų pačių arba panašių įspūdžių kartotiniu stebėjimu. Iš to plaukia empirizmo klasikinė formulė: nihil est in intellectu, quod non ante fuerit in sensu (prote nėra nieko, kas anksčiau nėra buvęs juslėje).

  • Filosofija Anotacijos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2258 žodžiai)
  • Filosofijos anotacijos
  • Microsoft Word 18 KB
  • Empirizmo idėjų raida
    10 - 3 balsai (-ų)
Empirizmo idėjų raida. (2015 m. Spalio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/empirizmo-ideju-raida.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:13