Energetika


Energetika referatas. Lietuvos energetika referatas. Lietuvos energetika referatai. Energetikos referatai. Lietuvos energetika skaidres. Silumos sunaudojimas referatas. Energetikos istekliai italijoje. Energetika skaidrės. Energetika (iš lot. energia arba gr. ενεργεια), arba energijos politika. Estija energetika referatai.

Geografijos referatas. Energijos ištekliai. Energijos gamyba ir suvartojimas. Energijos balansas. Energetikos politika. Energetika (iš lot. Energia arba gr. Ενεργεια), arba energijos politika – valstybės ekonominės veiklos sritis, apimanti visus energetikos sektorius, susijusius su energijos ištekliais ir įvairių energijos rūšių gamyba, energetikos sistemų objektų ir įrenginių eksploatavimu. Tai elektros energetika, hidroenergetika, branduolinė energetika, , centralizuotas šilumos tiekimas, bei įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui visuma. Energijos balansas – tai materialinis balansas, apibūdinantis energijos išteklių ir energijos rūšių gavimo šaltinius ir vartojimą. Jis parodo energijos išteklių sunaudojimą elektros energijos ir šilumos gamybai, perdirbimui į kitą kurą, neenergetinėms reikmėms, energijos gamybos apimtis, eksportą, importą, nuostolius, galutinių vartotojų sąnaudas. Balansas apima visų nuosavybės formų įmonių, vartojančių, gaminančių ar tiekiančių kurą ir energiją duomenis.


Energetika (iš lot. Energia arba gr. Åķåńćåéį), arba energijos politika – valstybės ekonominės veiklos sritis, apimanti visus energetikos sektorius, susijusius su energijos ištekliais ir įvairių energijos rūšių gamyba, energetikos sistemų objektų ir įrenginių eksploatavimu.

Ekonominė veikla energetikos sektoriuje – tai energetinių medžiagų ir produktų (nafta, gamtinės dujos, anglys, vietinis kuras, atsinaujinantys energijos ištekliai) žvalgyba, išgavimas, perdirbimas, gamyba, saugojimas, traneatsinaujinantys gamtos ištekliai ir perdirbti jų produktai – nafta, anglys, gamtinės dujos, branduolinė energija, durpės, degieji skalūnai.

Atsinaujinantys gamtos ištekliai – vandens, potvynių potencinė energija, saulės, vėjo energija, zemes gelmių šilumos energija.

žmogaus veiklos produktai, priskiriami atsinaujinantiems ištekliams – medienos pramonės ir žemės ūkio produkcijos gamybos atliekos, komunalinės ir kitos degios atliekos, specialiai auginamas biokuras ir malkos, iš žemės ūkio produktų gaminami biodegalai.

Energijos ištekliai pagal energetinį potencialą vertinami naftos ekvivalentu (tne). Iki 2002 m. Lietuvoje buvo naudojamaišžvalgyti pasaulio naftos ištekliai sudaro apie 148 mlrd. T, iš jų – saudo arabijoje apie 25 %, irake -10,7 %, jungtiniuose arabų emyratuose – 9,3 %, kuveite – 9,2 %, irane – 8,6 %, venesueloje – 7,4 %.

Anglių ištekliai siekia 984,5 mlrd. T, iš jų – jav– 25,4 %, rusijoje – 15,9 %, kinijoje – 11,6 %, indijoje – 8,6 %, australijoje – 8,3 %, vokietijoje – 6,7 %.

Išžvalgyti gamtinių dujų ištekliai didžiausi yra rusijoje – 170 mlrd. Kub. M, kanadoje – 88 mlrd. Kub. M, norvegijoje – 68 mlrd. Kub. M, alžyre – 54 mlrd. Kub. M.

Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse dabar yra mažesnė nei 2 %. Jungtinė karalystė jų panaudoja 1,3 %, belgija– 1,7 % nyderlandai – 1,9 %, airija – 1,9 %. Palyginti nedaug atsinaujinančių energijos išteklių naudoja vokietija (2002 m. Tik 3,7 %), japonija– 3,5 %, jav – 4,3 %, italija – 5,5 %, prancūzija – 6,2 %. Europos sąjungos šalyse šio rodiklio vidurkis 2002 m. Buvo lygus 5,9 %. Tačiau estijoje atsinaujinančių energijos išteklių indėlis į šalies energijos balansą siekia energijos suvartojimas pasaulyje nuo praėjusio amžiaus vidurio sparčiai auga – per 50 metų bendrosios pirminės energijos sąnaudos padidėjo net kartus.

Energetika. (2011 m. Sausio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/energetika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:18