Energetinės sistemos


Garo katilo pagrindiniai elementai. Dujotiekio paskirtis ir konstrukcijos.

Aplinkos Špera. Energijos poreikiai ir ištekliai. Globalūs energetikos pokyčiai. Balansai. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija. Energijos tranformavimo technologijospirminės energijos transformavimas. Šilumos gamyba. Garo katilų konstrukcija. Katilo pagrindiniai elementai. Garo katilų klasifikavimas. Reaktorių klasifikavimas pagal technologijos kartą. Trečios kartos reaktoriai. Iv kartos reaktoriai. Ignalinos atominė elektrinė. Radioaktyviosios dalelės. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir laidojimas. Kogeneracinės jėginės. Energijos vartojimo sistemos. Statinių klasifikavimas pagal jųnaudojimo paskirtį. Šildymo sistemos elementai. Oro vėdinimo sistemos, įrengimai. Oro vėdinimo sistemos jų konstrukcija. Vėdinimo sistemos įranga. Ventiliatoriai. Oro šildytuvai. Šilumos utilizavimo metodai. Reguliavimo įtaisai. Oro skirstytuvai. Pagal konstrukciją skirstomi. Triukšmo slopintuvai. Oro kondicionavimas. Drėkinimas. Karšto vandens ruošimas. Karšto vandens savybės. Apšvietimas. Energijos tiekimo sistemos. Dujotiekio istorija. Dujotiekio darbiniai slėgiai(skirstomasis dujotiekis). Dujų odoravimas. Elektros tiekimo sistema. Elektros tinklai (įrengimai, imtuvai irvartotojai). Energijos kaupimo technologijos. Akumuliacinį įrenginį apibūdinantysrodikliai. Atsinaujinantys ištekliai. Geoterminė energija. Vėjo energijos charakteristikos. Vėjo jėgainių skirstymas.


geofizinėenergija –Saulės ir vėjo, taip pat aplinkoje susikaupusi energija. Pastaroji tai oro, vandens bei žemės šiluma, vandens potencinė energija;

biomasė–įvairios kilmės (medžiai, krūmai) ir formos (rąstigaliai, pjuvenos ir jųgranulės, specialiai smulkinta) mediena, augalininkystės atliekos (šiaudai, lapai, spygliai ir pan.), specialūs energetiniai augalai (krūmai, rapsai ir kt.);

atliekinė šiluma –įmonių, pastatų apytakinių vandens aušinimo sistemų, su degimo produktais šalinama, vėdinimo sistemų šalinamo šilto oro, įkatilines garo kondensatu negrąžinama šiluma.

Technologiniu požiūriu pirminiai energijos ištekliai visųpirma skirstomi įkurąir geofizinę energiją.

Kuras –medžiaga, naudojama šilumai išgauti. Pagal šilumos gavimo būdą jis skirstomas į organinį ir branduolinį. Iš organinio kuro šiluma gaunama vykstant sparčioms oksidacijos reakcijoms –degimui.

Iš branduolinio kuro šiluma gaunama dalijantis kai kurių sunkiųjų ar jungiantis kai kurių lengvųjų elementų izotopų branduoliams. Čia branduolinė energija transformuojama į šilumą bei kitus komponentus (naujos radioaktyvios medžiagos, neutronai).

Vykstant pasaulio globalizacijos procesui energijos poreikis nuolat didėja, todėl vis didesnę įtaką pasauliniams procesams turi prekyba energijos ištekliais.

Pagrindines prekybos energija charakteristikos, kurios būdingos šiuolaikiniam pasauliui, yra tokios:

Balansas reikalingas siekiant įvertinti greitą energijos tiekimo ir poreikio kitimą. Siekiant atskirti įvairių energijos balansų skirtumus juos galimasuskirstyti į tris grupes:

Pirminė energija (kuras) gali būti transformuojama į antrinę(elektrą ir šilumą). Galima išskirti tradicines ir naujas / modernias technologijas

Kiekvienas garo katilas apibūdinamas trimis pagrindiniais rodikliais: debitas, slėgis ir temperatūra.

Dūmų vamzdžių katiluose karšti degimo produktai nukreipiami vamzdeliais, kuriuos supa vanduo. Šiluma per vamzdelių paviršių perduodama vandeniui, susidaręs garas surenkamas viršutinėje katilo dalyje

Šiai kategorijai priklauso praėjusio amžiaus 5-ame dešimtmetyje naudoti pirmieji branduoliniai reaktoriai. Tuo metu jie gamino

branduoliniams ginklams pagaminti reikalingą plutonį arba buvo naudojami moksliniams tyrimams.

Mažnai yra sunku nubrėžti ribą tarp I-os ir II-os kartos branduolinių reaktorių. Ryškiausias skirtumas yra reaktorių paskirties

pasikeitimas: II-os kartos reaktoriai gamino elektros energiją taikiems civiliniams tikslams. Šiai kartai priklauso suslėgto vandens

(PWR) ir verdančio vandens (BWR) reaktoriai, kanadietiškasis CANDU, RBMK bei pažangusis dujomis aušinamas reaktorius

Tai yra patobulinti II kartos reaktoriai. III kartos reaktorių atsiradimą ir jų patobulinimus iš dalies lėmė poreikis didinti atomini1ų elektrinių saugą, sumažinti galimų avarijų, galinčių sukelti sunkių padarinių žmonėms ir aplinkai, pasireiškimo tikimybes.

Pirmasis III kartos reaktorius pradėtas eksploatuoti Japonijoje 1996 m. (ABWR tipo), t.y., praėjus 10 metų po Černobylio AE avarijos. Kiti šios kartos reaktoriai statomi (pvz., EPR tipo Suomijoje, Olkiluoto AE, statybų pradžia – 2003 m., Prancūzijoje,

Šios kartos reaktoriai dar nėra statomi. Kol kas vyksta intensyvūs šių reaktorių projektų tyrimai. Pirmieji IV kartos reaktoriai turėtų

pradėti veikti po 2030 m., išskyrus labai aukštos temperatūros reaktorių (angl. VHTR - Very High Temperature Reactor), kurio

Atominis skilimas. Dauguma komercinių reaktorių remiasi branduolio skilimu. Naudojamas uranas kaip kuras, bet tiriamos ir torio panaudojimo galimybės.

  • Aplinka Šperos
  • 2012 m.
  • 3 puslapiai (4891 žodis)
  • Aplinkos šperos
  • Microsoft Word 46 KB
  • Energetinės sistemos
    10 - 2 balsai (-ų)
Energetinės sistemos. (2012 m. Rugpjūčio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/energetines-sistemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:19