Energetinio efektyvumo didinimas taikant atsinaujinančias technologijas, aplinkosauginis vertinimas teisinio reglamentavimo ypatumai


Aplinkos kursinis darbas.

Įvadas. Energetinis efektyvumas. Energetinio efektyvumo didinimas. Europos sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė, reglamentuojanti energetinį efektyvumą. Europos Sąjungos teisinė bazė. Lietuvos teisinė bazė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Aktualumas: kad būtų sumažinta energetinė priklausomybė ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, būtina tinkamai valdyti energijos poreikį, mažinti energijos vartojimą pastatuose ir didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą gyvenamųjų namų sektoriuje. Tokiu principu, būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvekcijos Kioto protokolą, didinti tiekiamos energijos saugumą, skatinti technologijų plėtrą.

Tikslas: išnagrinėti energetinį efektyvumą reglamentuojančius teisės aktus. (Prie tekste esančių įsakymų, įstatymų, nuostatų pažymėtos įsigaliojimo datos. Galiojančios radakcijos pateiktos literatūros sąraše).

iki 2020 m. 20% energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių;

Vėjas yra švari ir gausi energijos rūšis. Vėjo jėgainės būną įvairių dydžių. Didelės vėjo jėgainės dažniausiai įrengiamos ne pavienės, o grupėmis sudarant ištisus vėjo jėgainių parkus ir gali pagaminti didelius kiekius elektros energijos. Didelių vėjo jėgainių galingumai siekia šimtus megavatų, tokios galios užtektų šimtų namų ūkių poreikių patenkinimui. Mažosios vėjo jėgainės dažniausiai apibubinamos tokiomis, kurių galia mažiau nei 100kW, yra sukurtos naudojimui, privačiuose namuose, fermose ar nedidelėse įmonėse ar tiesiog kaip atsarginis elektros šaltinis, leidžiantis sumažinti sąskaitas už elektrą iš bendro elektros tiekėjo. Labai mažos vėjo jėgainės kurių galia iki 500w gali būti naudojamos buriniuose laivuose baterijų krovimui ar kitiems rekreaciniams poreikiams. (Clarke 2003)

Mažos vėjo jėgainių sistemos naudingos ir praktiškos bus tada, jei atitinka tokius kriterijus:

• Nuosavybėje sunku ar brangu įsivesti elektros įvadą iš bendrojo tiekėjo

• Vėjo jėgainė bus ne arčiau kaip 250-300m iki artimiausių kaimynų (mažoms jėgainėms pvz. 1kW atstumas mažesnis)

Egzistuoja du pagrindiniai vėjo jėgainių tipai: horizontaliosios ir vertikaliosios vėjo jėgainės. Horizontalaus vėjo jėgainių mentės (dažniausiai naudojamos) atsukamos tiesiogiai į vėją, todėl jos dažniausiai būna su uodegos sparnu, kurs leidžia automatiškai, priklausomai nuo vėjo pasisukti reikiama kryptimi. Vertikalios vėjo jėgainės nepriklauso nuo vėjo krypties, tačiau reikalauja daugiau žemės ploto įrengimui, nes reikalinga pritvirtinti laikančiuosius lynus. (Clarke 2003)

•Greičių dėžė, kuris suvienodina rotoriaus sukimosi greitį su reikiamu generatoriui greičiu, tačiau mažos vėjo jėgainės (iki 10kW) dažniausiai greičių dėžės neturi.

•Gaubtas kuris apsaugo greičių dėžę, generatorių ir kitus vėjo jėgainės komponentus nuo išorinio poveikio.

•Uodegos sparnas arba krypties reguliavimo sistema, kuris leidžia vėjo jėgainę nukreipti vėjo kryptimi.

Jei planuojama horizontali vėjo jėgainė, reikalinga bokštas, ant kurio bus montuojama vėjo jėgainė (vertikaliosios vėjo jėgainės dažniausiai montuojamos ant žemės).

•Metalinė konstrukcija, su laikančiaisiais lynais. Tai pigiausias variantas tačiau reikalaujantis daugiau ploto įrengimui, nes prieš žemės reikia tvirtinti lynus. Geras tokių pavyzdys: telekomunikacijų ryšių bokštai (mobiliųjų tinklų bokštai)

•Paverčiamos metalinės konstrukcijos su lakančiaisiais lynai, leidžiančios nesunkiai nuleisti visą jėgainę remontui ar priežiūrai ir vėl greitai pakelti

•Gelžbetoniniai stulpai be laikančiųjų lynų. Ši konstrukcija, sunkiausia ir brangiausia, tačiau užima mažai vietos, nes nereikalauja pagalbinių lynų, kad nenuvirstų.

Labai svarbus faktorius nuo kurio priklausys pagaminamas elektros kiekis yra bokšto aukštis. Elektros galia, kurią galima pagaminti iš vėjo srauto yra proporcingą to srauto greičio kubui, tai reiškia kad vėjo srautui pagreitėjus dvigubai, galima pagaminti galia išauga iki 8 kartų, todėl kadangi vėjo greitis priklauso nuo aukščio, bokšto aukštis daro stiprią įtaką pagaminamos elektros kiekiui. (Clarke 2003)

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Deimantė
  • 19 puslapių (4242 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 302 KB
  • Energetinio efektyvumo didinimas taikant atsinaujinančias technologijas, aplinkosauginis vertinimas teisinio reglamentavimo ypatumai
    10 - 2 balsai (-ų)
Energetinio efektyvumo didinimas taikant atsinaujinančias technologijas, aplinkosauginis vertinimas teisinio reglamentavimo ypatumai. (2017 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/energetinio-efektyvumo-didinimas-taikant-atsinaujinancias-technologijas-aplinkosauginis-vertinimas-teisinio-reglamentavimo-ypatumai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 18:56