Energijos transformavimo mašinos kursinis darbas


Inžinerijos kursinis darbas. Energijos transformavimo mašinos. Norint apskaičiuoti grotelių išeigos koeficientą, bandymais nustatyta garo išeiga G, stabdymo prieš groteles parametrai slėgis 0 ir temperatūra ir slėgis už grotelių pKoks bus išeigos koeficientas esant tokiam režimui, kai bendras tiriamų kanalų išėjimo plotas yra ANustatykite reaktyvinės pakopos (ρ=0,5) su nebandažuotomis tūtos ir darbinėmis mentimis santykinius nutekėjimo nuostolius ir santykinį vidinį naudingumo koeficientą, kai radialinis tarpelis yra δτ. Žinoma, matmenys l1 ir d (žr. Pav. ), greičių santykis u/cf, santykinis mentinis naudingumo koeficientas η. Atlikite šiluminį šaldymo mašinos skaičiavimą, kai joje naudojamas šaldymo agentas R22 ir ji veikia pagal faktinį ciklą su regeneratyviniu šilumokaičiu. Mašinos šaldymo našumas Q0, oro temperatūra šaldymo kameroje tL, vandens, nutekančio į kondensatorių ir per šaldytuvą iš artezinio šulinio , temperatūra tw1, garo perkaitinimas regeneratyviniame šilumokaityje ΔtRS.


3. Tuomet žinodamas, kad prieš stabdymo groteles =0,150 MPa; temperatūra =2200C. Iš vandens garo diagramos nustatau, koks bus garo tūris v0=2 kg/m3.

šaldymo agento temperatūra t0 = tL – (6...8) = -8 – 8 = -16 0C

temperatūra prieš reguliuojamą ventilį tRV = t’3 = tw1 + 2 = 4+2 = 60C

temperatūra prieš kompresorių tRS = t0 + ΔtRS = -16 + 26 = 100C

Pasinaudojęs žinomomis Q0, q0, v1 reikšmėmis ir tam tikrų formulių, skaičiuoju masinį našumą

2. Šaldymo agento garų temperatūrą laikome 10oC aukštesne nei vandens išeinančio iš kondensatoriaus:

3. Pagal žinomas t0, ts ir tk reikšmes brėžiau vienos pakopos šaldymo mašinos, naudojančios freoną R22, ciklą lg p-h koordinatėse.

kondensuoto skystojo šaldymo agento ir garų bei skysčio mišinio, atlikus reguliavimą, ventilio entalpijas h3 = h4 = 422 kJ/kg.

Pačios aukščiausios ir stipriausios bangos būna sekliose ir siaurose įlankose arba upių žiotyse, įtekančias į jūrą arba vandenyną. Potvynio banga Indijos vandenyne rieda prieš Gaugo tėkmę atstumu 250 km nuo jos žiočių. Potvynio banga Atlanto vandenyno plinta 900 km atstumu į viršų Amazonės upe. Uždarose jūrose, Juodojoje arba Viduržemio, bangos būna mažos, jų aukštis tesiekia 50 – 70 cm.

Elektros stočių galingumas kaip kuriose vietose galėtų sudaryti 2 – 20 MW.

Vandens lygis jūros pakrantėse, paros laikotarpyje pasikeičia tris kartus. Tokie svyravimai ypač pastebimi įlankos ir upės žiotyse, įtekančiose į jūrą. Senovės graikai aiškino, kad vandens svyravimai vyksta dėl jūrų valdovo Poseidono. XVIII amžiuje anglų fizikas I. Niutonas atskleidė potvynių ir atoslūgių vandens lygio svyravimų paslaptį: didžiulė vandens masė pasauliniame vandenyne pradeda judėti dėl mėnulio ir saulės traukos jėgų.

Kad pastatyti pačią elementariausią elektros stotį (PES) reikalingas baseinas – atitvertas užtvanka įlankoje arba upės žiotyse. Užtvankoje yra padarytos kiaurymės, kuriose įstatytos turbinos. Esant potvyniui vanduo patenka į baseiną. Kada vandens lygis jūroje ir baseine susilygina, užraktai vandenį praleidžiančiose kiaurymėse užsidaro. Užeinant potvyniui vandens lygis jūroje krenta ir tada spaudimas tampa pakankamas, turbinos ir prie jų prijungti elektros generatoriai pradeda dirbti, o vanduo iš baseino nuolat išteka. Projektinis galingumas PES priklauso nuo potvynio charakterio, nuo baseino dydžio, nuo turbinų skaičiaus įstatytu užtvankoje.

Energijos transformavimo mašinos kursinis darbas. (2014 m. Gruodžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/energijos-transformavimo-masinos-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:36