Energijos transformavimo mašinų kursinis darbas. Vandens energija. Potvynių ir atoslūgių energijos naudojimas


Potvyniu atoslugiu energija. Potvyniu ir atoslugiu energija. Potvynių ir atoslūgių energija - tai. Vandens energijos panaudojimas.

Mechanikos kursinis darbas. Energijos transformavimo mašinų kursinis darbas. Vandens energija. Potvynių ir atoslūgių energijos naudojimas. Naudota literatūra. Norint apskaičiuoti grotelių išeigos koeficientą, bandymais nustatyta garo išeiga G, stabdymo prieš groteles parametrai: slėgis 0 ir temperatūra ir slėgis už grotelių p1. Koks bus išeigos koeficientas esant tokiam režimui, kai bendras tiriamų kanalų išėjimo plotas yra A1. Mūsų industrinėje visuomenėje nuo energijos priklauso viskas: jos pagalba juda automobiliai, skrenda į kosmosą raketos. Jos pagalba galima paskrudinti duoną, apšildyti būstą ir priversti dirbti kondicionierių, apšviesti gatves, išplukdyti į jūrą laivus. Pirma potvyninė elektros stotis galingumu 240 MW buvo pastatyta 1966 metais Prancūzijoje, Rano upės žiotyse, įtekančioje į La – Mančą, kur vidutinė potvynių amplitudė sudaro 8,4 metro. 24 hidroagregatai PES vidutiniškai pgamina per 502 mln.kW. per valandą elektros energijos. Šiai elektros stočiai buvo specialiai pagaminta potvyninis kapsulinis agregatas, kuris leido tris pirminius ir tris grįžtamus darbo režimus: kaip generatorius, kaip siurblys, kaip vandenį praleidžianti kiaurymė, tai ir leidžia efektyviai eksploatuoti PES. Pagal specialistų įvertinimus, PES ant Ramo upės ekonomiškai pasiteisino. Metinės eksploatacijos išlaidos mažesnės negu hidroelektros stočių ir sudaro kapitalinį judėjimą. Elektros stotys įeina į Prancūzijos energetinę sistemą ir efektyviai išnaudojama.


Kritinių slėgių santykis εkr=0,5457.

3. Tuomet žinodami, kad prieš stabdymo groteles =0,135 MPa; temperatūra =2100C. Iš vandens garo diagramos nustatome, koks bus garo tūris v0=2 kg/m3.

Priimam, kad greičių koeficientai φ=ψ=0,9 ir išėjimo iš grotelių kampai α1=130 ir β2=200.

Apskaičiuojam vidinį santykinį naudingumo koeficientą.

1. Šaldymo agento temperatūrą t0 radiatoriuje laikykime 60C žemesne už oro temperatūrą tor, o kondensacijos temperatūrą tk=80C aukštesne už vandens temperatūrą tw1:

2. Skysto šaldymo agento temperatūra tA po šaldymo laikykime 4oC aukštesne už vandens temperatūrą tw1.

Mūsų amžiaus viduryje mokslininkai vis labiau pradėjo domėtis energetiniais resursais, atsižvelgiant į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Vandenynas – gigantiškas saulės energijos akumuliatorius ir transformatorius, paverčiamas į tėkmės energiją , šilumą ir vėjus. Potvynių energija – tai rezultatas veikiamas saulės ir mėnulio jėgų.

Energetiniai vandenyno resursai yra tuo labi vertingi, nes tai atsinaujinantis ir nesibaigiantis energijos šaltinis. Eksploatacijos patirtis jau veikiančių energetinių vandens sistemų rodo, kad jos nepadaro jokios žalos vandenynui. Prieš projektuojant vandenynų energetines sistemas, labai atidžiai atsižvelgiama į galimus padarinius ekologijai.

Kaip jau žinome, kad gamtos galybė yra – jūros vandens ritmingas judėjimas, kuris yra iššaukiamas traukos jėgų, saulės ir mėnulio. Kadangi saulė randasi nuo žemės 400 kartų toliau negu mėnulis, daug mažesnė masė mėnulio veikia žemę dvigubai stipriau negu saulės masė. Todėl lemtingą vaidmenį vaidina potvyniai, iššaukiami mėnulio (mėnuliniai potvyniai). Jūros platybėse potvyniai kaitaliojasi su atoslūgiais, teoriškai kas 6 – 12 minučių. Jeigu mėnulis, saulė ir žemė randasi vienoje tiesėje (taip vadinama sirigija), saulė savo trauka sustiprina mėnulio poveikį ir tada užeina stiprus potvynis (siriginis potvynis arba didelis vanduo). Kada saulė stovi po tiesiu kampu, žemė – mėnulis (kvadratūra), užeina silpni potvyniai, (kvadratūriniai arba mažas vanduo). Stiprūs ir silpni potvyniai kaitaliojasi kas septynias dienas.

Iš tikrųjų, potvynių ir atoslūgių eiga yra labai sudėtinga, nes juos nuolat veikia ypatumas, kranto linijos charakteris, gylis, jūrinės tėkmės ir vėjas.

  • Mechanika Kursiniai darbai
  • 2010 m.
  • 10 puslapių (2087 žodžiai)
  • Universitetas
  • Mechanikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 69 KB
  • Energijos transformavimo mašinų kursinis darbas. Vandens energija. Potvynių ir atoslūgių energijos naudojimas
    8 - 1 balsai (-ų)
Energijos transformavimo mašinų kursinis darbas. Vandens energija. Potvynių ir atoslūgių energijos naudojimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/energijos-transformavimo-masinu-kursinis-darbas-vandens-energija-potvyniu-ir-atoslugiu-energijos-naudojimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 11:59