Epas Radviliada


Lietuvių rašinys. Lietuvių herojinis epas Radviliada.


Šis epizodas Radviliados kompozicijoje užima reikšmingą vietą - yra prieš pat minėtąjį ketvirtosios giesmės epizodą, kuriame apdainuojamos Radvilos dorybės. Cituotose eilutėse Radvanas su karaliumi Batoru sieja Lietuvos tikėjimą ilgai truksiančia taika ir tuoj prasidėsiančiu „aukso amžiumi", todėl galima tvirtinti, kad poetas taip pat mąstė ir apie šio karaliaus bei jo valdomos Lietuvos istorinę misiją. Spėtume, kad Radvanas jų misiją suprato kaip prievolę sergėti taikų tautų sambūvį ir palaikyti taiką Rytų Europoje.

„Širdys išminčių - kur laikosi sielvartas, o širdys kvailių - kur džiaugsmas", - mokė kitados išmintingasis Ekleziastas (VII, 5). Kas žino, galbūt šituos žodžius minėdamas Radvanas sukūrė baigia¬mąsias Radviliados eilutes. Jose poetas apdainavo paskutines Radvilos gyvenimo valandas. Mirties guolyje Vilniaus vaivada kreipiasi malda į Aukščiausiąjį, prašydamas tėvynei galybės, šlovės ir klestėjimo (IV, 389-399). Radvilos malda neatrodo tuščia, nes jo taip mylėtai tėvynei netrukus atėjo juodos nesutarimų ir pilietinio karo dienos (IV, 401-413). Užtat suprantamas ir tasai didžiulis sielvartas, kuris apėmė Lietuvą mirus Radvilai: jį apraudojo Neris ir Vilnelė, giriomis apaugę upių šlaitai, Gedimino kalnas ir Šventaragio slėnis -švenčiausios kiekvienam lietuviui vietos (IV, 414-474).

Epas Radviliada. (2014 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/epas-radviliada.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:20