Epidemiologija


Sporadija. Sporadija ligos. Sporadija lietuvoje.

Veterinarijos referatas. Epidemiologijos mokslas , kas tai , apie ką. Epidemiologijos uždaviniai. Rizikos veiksniai. Santykinės rizikos. Veiksninė rizika. Etiologinė veikiamųjų frakcija EVF. Epizootinio proceso intensyvumas. Infekcinė liga. Infekcijos formos. Infekcijos sukėlėjo šaltinis , rezervuaras , infekcijos sukėlėjo pernešėjai. Infekcinių ligų formos ir eiga. Infekcijos perdavimo būdai ir ją įtakojantys veiksniai. Fekalinis oralinis. Oro lašelinis. Epizootinis procesas ir jį veikiantys veiksniai. Epizootinis židinys. Kokie gali būti židiniai. Apibūdinti. Užkrėstas punktas. Grėsmės zona. Ligos protrūkio suvokimas ir jo tyrimas. Populiacijos samprata , populiacijų rūšys. Imtis ir jos sudarymas , imties dydžio paskaičiavimas , koregavimas. Generaline aibe. Paprastoji atsitiktinė imtis. Atrankos būdai atsitiktinė ir neatsitiktinė. Atsitiktinės atrankos rūšys. Neatsitiktinė imtis. Atsitiktinę imtį. Rūšys paprastoji atsitiktinė , sisteminė atsitiktinė , sluoksniuotoji atsistiktinė , grupinė , daugiapakopė. Sluoksniuotąją atsitiktinę imtį. Sisteminė atsitiktinė imtis. Epidemiologijos tyrimų objektas. Epidemiologiniai tyrimai , jų klasifikacija. Eksperimentiniai klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai bei eksperimentiniai grupių tyrimai. Klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai. Stebėjimo analitiniai momentiniai paplitimo , atvejo ir kontrolės , kohortinis ir aprašomieji. Analitiniai tyrimai. Momentiniai tyrimai –. Atvejo kontrolės tyrimas. Kohortinis tyrimas. Aprašomieji tyrimai. Analitinis atvejo kontrolės tyrimas. Schemos. Taikymas. Šansų paskaičiavimas. Atvejo ir kontrolės tyrimas. Atvejų šansai. Kontrolės šansai. Šansų santykis =. Santykinės rizikos paskaičiavimas , ką reiškia šis rodiklis. Veiksninė rizika , jos paskaičiavimas , ką reiškia šis rodiklis. Kohortinis tyrimas. Schemos. Taikymas. Priežastingumas dedukcinis ir indukcinis metodai. Dedukcinis metodas.


Epidemiologija (išvertus iš graikų kalbos, reiškia epi – „tarp“, demos – „žmonės“, logos – „mokslas“) – tai biomedicinos mokslo sritis, tyrinėjanti ligų ir sveikatą žalojančių veiksnių paplitimą tarp populiacijos ir šiuos duomenis taikanti sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programoms. Šią apibrėžtį pripažysta ir PSO. Kai kurie autoriai epidemiologiją apibrėžia kaip filosofinį sveikatos klausimų tyrimo metodą, kuris gali būti taikomas labai plačiai – nuo užkrečiamos ligos sukėlėjo nustatymo iki naujos sveikatos priežiūros strategijos sukūrimo. Epidemiologija tiria ir vertina ne atskirų individų, o populiacijos sveikatą ir ligas. Svarbiausias epidemiologijos objektas yra ligos baigčių vertinimas tarp rizikos populiacijos. Rizikos populiacija vadinama žmonių grupė, galinti susirgti tam tikra liga arba turėti tiriamąjį požymį.

Bendroji epizootologija nagrinėja visų infekcinių ligų bendrus epizootinio proceso dėsningumas.

Ligas sukelia tam tikros priežastys, ir yra veiksniai, apsaugantys nuo šių ligų.

Turi remtis žiniomis apie ligos paplitimą populiacijoje, susijusius rizikos veiksnius, reikiamų priemonių kiekį ligų kontrolei, sąnaudų-naudos santykį ir tt.

Įvertinti ligų ekonominius padarinius bei įvertinti ekonominę naudą alternatyvių ligų kontrolės programų.

Dažnai ligų paplitimo ar naujų atvejų atsiradimo populiacijoje vertinimas yra tik pradinis epidemiologinio tyrimo etapas. Norint nustatyti tam tikro veiksnio įtaką ligoms atsirasti, lyginami jo veikiamų ir neveikiamų žmonių ligų pasireiškimo rodikliai. Galima lyginti tiek naujų atvejų atsiradimo riziką, tiek ir dažnumą.

Dažniausiai vertinant rizikos veiksnio poveikį vartojamas santykinės rizikos rodiklis. (SR) – tai naujų atvejų dažnumų ar rizikų tarp rizikos veiksnio veikiamų (D1) ir neveikiamų (D0) asmenų santykis. SR=D1/D0. Vyrų, kurių cholesterolio koncentracija buvo padidėjusi, santykinė IŠL rizika buvo 3,75 (6,0/1,6=3,75). Vadinasi vyrai, kurių cholesterolio koncentracija buvo padidėjusi susirgo IŠL 3,75 karto dažniau.

a. Sporadija - pasireiškia pavieniai nereguliarūs susirgimai (galibūti ir protrūkiai) pasireiškiantys atsitiktinai.

b. Endemija - tęstinis ligos išplitimas be didelių svyravimų apibrėžtojegyvūnų grupėje ar teritorijoe, kurį galima numatyti. Liga tam tikroje populiacijoje yra nuolatos.

c. Epidemija - staigus nenumatytas ligos paplitimo padidėjimas lyginant su įprastu pasireiškimu.

d. Pandemija - išplitusi epidemija, kuri apima didžiąją dalį populiacijos.

Infekcijos forma, kuri pasireiškia mikroorganizmo sukeltais patologiniais reiškiniais ir charakterizuojama tam tikrais klinikiniais požymiais. Taigi infekcinėmis ligomis vadinamos ligos, kurias sukelia specifiški mikroorganizmai. Būdinaga užkrečiamumas, ligos stadijiškumas ir imunitetas užtikrinantis pagijimą ir apsaugą nuo susirgimo pakartotinai užsikrėtus.

Jeigu pasveikęs gyvulys neįgyja imuniteto ir antrą kartą suserga apsikrėtęs tos pačios rūšies mikrobais, toks reiškinys vadinamas reinfekcija. Kai jau sergantis gyvulys papildomai apsikrečia tos pačios rūšies mikrobais ir ligos eiga dar pasunkėja, toks reiškinys vadinamas superinfekcija.

−Imunizuojanti subinfekcija (mikroorganizmai tik imunogeniškai dirgina, bet ligos nesukelia, tačiau susidaro imunitetas. Mikroorganizmai žūva.).

Infekcijos sukėlėjo šaltinis epizootiniame procese yra pirminis. Nuo jo prasideda epizootija.

Infekcijos sukėlėjo šaltiniu vadinamas užsikrėtęs gyvūlys, kitas gyvūnas, ar žmogus – natūrali patogeninio mikrobo aplinka, kurioje jis dauginasi, kaupiasi ir iš kurios išskiriamas į aplinką ar perduodamas sveikam gyvuliui. Ligų sukėlėjų šaltiniai būna ir persirgę, bepasveikstantys ir sveiki gyvuliai mikrobų nešiotojai. Rezervuaras: įvairūs gyvojo pasaulio atstovai, kuriuose patogeniniai mikrobai laikosi gamtoje, vadinami infekcijos sukėlėjo rezervuarais. Infekcijos sukėlėjo pernešėjai: gyvi tarpininkai, kurie ant savo kūno mechaniškai perneša infekcijų sukėlėjus, vadinami infekcijos nešiotojais.

Tipinė forma – klinikinių požymių kompleksas būdingas tam tikrai ligai.

Atipinė forma – dėl pasikeitusių sukėlėjų savybių, pastovios gyvulių vakcinacijos, suliesėjimo, radiacijos poveikio, nusilpusio imunobiologinio reaktyvumo liga pasireiškia netipiškai.

Abortyvinė forma – jeigu tipinės formos atvejais gyvulys ima greitai sveikti.

Gerybinė forma – Jeigu liga greitai baigiasi, gyvuliai lengvai perneša ir visiškai pagyja.

Piktybinė forma – esant labai virulentiškam sukėlėjui, ar nusilpus organizmui, liga ilgai tęsiasi, gyvulys sunkiai gyja, daug jų gaišta.

Žaibinė: kai dėl labai greitos septicemijos arba toksemijos nebesuspėja išryškėti klinikiniai požymiai, bet gyvuliai per vieną ar kelias valandas nugaišta.

Ūminė: kai tipiški klinikiniai požymiai išryškėja per vieną ar kelias dienas.

Poūmė: kai klinikiniai požymiai būna mažiau ryškūs ir susiformuoja per kelias ar keliolika dienų, bet patologoanatominiai pakitimai būna būdingi tai ligai.

Epidemiologija. (2015 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/epidemiologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:15